Ilgai kalbant apie pietinės uostamiesčio dalies kelio, vedančio į Tarptautinę jūrų perkėlą, apgailėtiną būklę buvp sulaužyta nemažai iečių. Klaipėdos savivaldybės reikalavo, kad kelią, kuriuo iš perkėlos rieda sunkiasvoriai vilkikai su kroviniais, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija sutvarkytų savo lėšomis. Pastaroji aiškindavo, kad tai – ne jos, o miesto ir kitų valstybės institucijų reikalas.
Išlaipinti iš keltų ir persėdę į autobusus ar lengvuosius automobilius keleiviai į Klaipėdos centrą dardėdavo per duobes vilkikų ratų išdaužytu, asfalto lopais padengtu keliu. Atvykėliai iš užsienio šalių, kalendami dantimis, pasijusdavo įvažiavę ne Europos Sąjungos šalį, o į Zimbabvę. Ypač nejauku buvo važiuoti šiuo keliu tamsiuoju paros metu - pakelėse įrengti, bet išdaužyti šviestuvai neveikė.
Reikalai pakrypo kita linkme, kai KVJU direkcija pateikė paraišką dėl miestui ir uostui strategiškai svarbių Perkėlos ir Kairių gatvių rekonstravimo Europos Sąjungos lėšomis. Pagal programą „Transeuropinio transporto plėtra“ gauta 32,7 mln. litų finansinė parama sudarė 85,7 proc. viso projekto vertės. Likusias lėšas iš savo biudžeto pridėjo KVJU direkcija. Rangovų konkursą laimėjo statybų bendrovių konsorciumas („Hidrostatyba“, Žemaitijos keliai“ ir Lemminkainen Lietuva“).
KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus visiems šio projekto dalyviams padėkojo už laiku ir kokybiškai atliktus darbus, o Klaipėdos savivaldybei – už pozityvų požiūrį: „Kairių gatvė buvo tapusi skauduliu miestui ir uostui, šiurpindavo jūrų keltais atplaukusius užsieniečius. Pabaigtuvės nudžiugino pietinėje miesto ir uosto dalyje susitelkusius multimodalinius terminalus“.
Keltų bilietus įsigiję keleiviai Tarptautinės jūrų perkėlos link važiuoja lengvaisiais automobiliais, turistiniais autobusais, pasitaiko ir motociklininkų. Paklaustas, kodėl į perkėlą dar nutiestas ir dviratininkų takas, A.Vaitkus nesutriko: „Žvelgiama į ateitį. Ši taką bus galima sujungti su kitu svarbiu objektu -- per Kuršių marias pastatytu vantiniu tiltu arba po dugnu iškastu tuneliu, jeigu tik bus pritarta tokiai idėjai. Tada ne tik automobilių vairuotojai, bet ir dviratininkai galės bet kada greitai ir saugiai persikelti į Neringą“.
Klaipėdos savivaldybė tilto per Kuršių marias statyba nesižavi, tačiau dviratininkų takus plėtoja. Iškilmėse dalyvavusiam miesto merui Vytautui Grubliauskui neapsivertė liežuvis peikti uosto direkciją už tai, kad Kairių gatve vingiuoja puikus dviratininkų takas: „Pažiūrėsime, kur jis nuves – pirmą kartą išgirdau, kad tai – prieštaringai vertinamo tilto per Kuršių marias statybos preliudija. Mums svarbiausia, kad rekonstruota gatvė pagerins autotransporto eismą pietinėje miesto dalyje“.
Gargždų įmonės „Hidrostatyba“ vadovas Jonas Dumašius visų rangovų vardu KVJU direkcijai padėkojo už sklandų bendradarbiavimą, linkėjo sėkmės. Jis A.Vaitkui įteikė klaipėdiečio menininko Vytauto Karčiausko sukurtą gilės pavidalo skulpūrėlę „Užkoduota stiprybė“.
„Tikimės, kad ši gilė sudygs, išaugs į ąžuolą, kuris statybininkams pažers naujų sėklų – ne mažiau reikšmingų užsakymų“, - kalbėjo ne vieną KVJU direkcijos užduotį įgyvendinusios „Hidrostatybos“ vadovas.
Pirmajame statybų etape buvo rekonstruotas 761 metrų ilgio ruožas nuo skirtingų lygių Taikos prospekto ir Kairių gatvės sankryžos iki vadinamojo Vilhelmo kanalo. Nutiestas 110 KV orinės linijos kabelis. Šiame kelio ruože įrengtos keturios eismo juostos, 2 metro pločio takas dviratininkams ir 1,5 metro pločio šaligatviai. Priešingų krypčių eismo juosta atskirta žaliąja veja.
Buvo rekonstruota dar viena sankryža su jungiamuoju keliu į Perkėlos gatvę. Čia įrengta 20 metrų ilgio guminė geležinkelio pervaža. Gatvėje pastatytos autobusų stotelės.
Kairių gatvėje rekonstruotas ir automobilių tiltas per Vilhelmo kanalą – gelžbetonio perdangų sijos pakeistos plieno ir betono konstrukcijomis. Praplatintu tiltu dabar driekiasi ne dvi, o keturios eismo juostos. Šalia įrengtas 3,5 metrų pločio takas pėstiesiems ir dviratininkams. Rekonstruoto tilto ilgis tilto ilgis – 32,2 metro, o plotis 25,2 metro.
Trečiajame etape rekonstruotas dar vienas Kairių gatvės ruožas nuo tilto per Vilhelmo kanalą iki kito tilto per geležinkelį. Šiame 1666 metrų ilgio kelyje paklota nauja asfalto danga, šaligatviai, sutvarkytos nuovažos, įrengtos dvi šviesoforų reguliuojamos sankryžos, automobilių ir autobusų aikštelės su peronais.
Visas autotransporto srautas įsilies į rekonstruotą trijų eismo juostų Kairių gatvės atkarpą: kraštinės juostos skirtas priešingų krypčių eismui, vidurinė – automobilių manevrams.
Rekonstruotu keliu jau rieda autotransportas - valstybinė komisija pripažino šį objektą tinkamu naudoti. Statybininkams, atlikusiems 29,6 mln. litų vertės darbų, pavyko sutaupyti 3 mln. litų.
Tačiau finišo tiesėje ir užsakovams, ir rangovams, atrodo, šiek tiek pritrūko kvapo - paskutinysis į Tarptautinę jūrų perkėlą vedančio kelio ruožas atrodo kaip ir anksčiau – suskeldėjęs, išmargintas asfalto lopais.