Kauno savivaldybė skelbia, kad didelės kelininkų pajėgos bus mestos ne tik į gatves, bet ir daugiabučių namų kiemus.
Tuo metu Vilniaus savivaldybės atstovai dar nežino, kiek lėšų bus skirta kiemų remontui.
Kauniečiams siūlo „susimesti“ gatvių remontui
Kauno savivaldybė skelbia, jog didelės kelininkų pajėgos darbuosis ne tik Kauno miesto gatvėse, bet ir daugiabučių namų kiemuose bei įvažose į juos.
Pastariesiems darbams numatyta 1,33 mln. eurų (4,6 mln. Lt). Planuojama, kad prioritetas bus teikiamas tų daugiabučių kiemams, kurių gyventojai finansiškai prisidės prie tvarkymo darbų.
„Kiemams ir įvažoms patvirtintas tikrai dideles biudžetas. Sutvarkyti pakankamai didelę įvažą, užimančią, pavyzdžiui, apie 500 kv. m plotą, kainuoja apie 14 tūkst. eurų.
Todėl vien šįmet būtų galima sutvarkyti iki 100 panašaus dydžio įvažų ir kiemų“, – skaičiavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.
Praėjusiais metais Kauno savivaldybė prioritetą teikė toms įvažoms, kurios veda į ugdymo įstaigas – mokyklas ir darželius. Šiemet daugiau dėmesio žadama skirti tankiai apgyvendintuose rajonuose esančių daugiabučų namų kiemams ir įvažoms į juos.
Anot R.Skilandžio, prioritetą ketinama skirti toms įvažoms ir kiemams, prie kurių prisidės patys gyventojai.
2006 m. Kauno miesto taryba patvirtino tvarką, pagal kurią fiziniai ir pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, prisidėję 30 proc. prie gatvių, įvažų ar kitų objektų tvarkymo, sulaukia 70 proc. savivaldybės paramos ir projekto įgyvendinimo.
„Kalbant paprastai, jei gyventojai susimeta bent trečdalį reikalingos tvarkymui sumos, tai tampa įsipareigojimu savivaldybei rasti kitus 70 proc.“, – teigė R. Skilandis.
Gatves remontuos, kai leis oro sąlygos
Kaip portalą lrt.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, šiais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) lėšų Vilniaus miestui skirta 11 664 102 eurų. Papildomai planuojama gauti apie 1,5 mln. eurų tikslinių lėšų.
„Šios lėšos bus naudojamos gatvių priežiūrai, tiltų ir viadukų priežiūrai, eismo saugumui ir kitoms panašioms reikmėms“, – teigė savivaldybės Statinių skyriaus vedėjo pavaduotojas, Eksploatacijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura.
Praėjusiais metais buvo skirta 25 771 900 litų ir papildomai 6 490 400 litų tikslinių lėšų.
Pasak G. K.Niauros, gatvės bus pradėtos remontuoti iškart, kai tik leis oro sąlygos – vidutinė paros temperatūra bent savaitę turi būti aukštesnė nei 5 laipsniai.
„Taip pat turi pradėti dirbti asfalto gamyklos. Jei orai ir toliau šils, planuojama pradėti dirbti kovo pabaigoje“, – kalbėjo savivaldybės darbuotojas.
Vilniuje pirmiausia bus tvarkomos pagrindinės magistralinės miesto gatvės, taip pat gatvės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas. Šiuo metu Vilniuje tvarkomos Geležinio Vilko-Žalgirio ir Žalgirio-Linkmenų gatvių sankryžos.
Kai tik leis oro sąlygos, planuojama gatves išplatinti ir įrengti papildomas eismo juostas, naujai išasfaltuoti Geležinio Vilko, Žalgirio ir Linkmenų gatvių atkarpas.
Šalia Geležinio vilko ir Žalgirio gatvių bus įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Žalgirio gatvėje tarp Linkmenų g. ir Geležinio Vilko g. bus įrengta viešojo transporto sustojimo vieta bei paviljonas.
Pasak G. K.Niauros, situacija gatvėse nėra prasta – tam įtakos esą turėjo palyginus švelni žiema. Prastesnė padėtis žvyrkeliuose, tačiau jau dabar, išėjus pašalui ir pradžiuvus dangai, žvyrkeliai pradėti lyginti greideriais.
Kada vilniečiai galės džiaugtis daugiabučių kiemais be duobių? G. K.Niaura teigė: „Kol kas neturime informacijos, kiek lėšų bus skirta iš miesto biudžeto kiemų remontui. KPP lėšos kiemų remontui nenaudojamos.“
Daugiausia apribojimų – Panevėžio apskrityje
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas teigė, jog šis pavasaris nėra labai sunkus: „Žvyrkeliai šiuo metu yra patižę, bet nėra duobėti.
Atvirose vietovėse, kur sausa, žvyrkeliai lyginami greideriu, tuo metu miškingose vietovėse dar ne visai išėjęs pašalas, žvyrkeliai šlapi. Šiuo metu darome tai, ką galime, o kai išeis pašalas, baigsime tvarkyti miškingus ruožus.“
Anot R.Indrulėno, asfaltuotose šalies kelių ruožuose didelių duobių nėra.
„Kaip ir kiekvieną žiemą, oras šyla-šąla, keliams labai kenksmingas perėjimas per 0. Tai tas svyravimas iš pliuso į minusą šią žiemą buvo apie 100 kartų.
Jei asfalte yra koks nors plyšys, į jį pribėga vandens, ledas traukiasi ir plečiasi – taip pavasarį atsiranda duobių. Bet, kiek važiavau, duobės nedidelės ir nepavojingos eismui – 5–10 cm“, – aiškino LAKD darbuotojas.
R.Indrulėno teigimu, žiema nebuvo labai dėkinga – esą nors neturėjome daug sniego, kelius druska teko barstyti kone kasdien.
„Naktį būna minusas, ryte reikia barstyti gatves, niekur nedingsi. Nesvarbu, kad dieną būdavo pliusas: naktį susiformuodavo plikledis, užsidėdavo šarma. Žiema mums buvo tipinė, o kad nebuvo sniego – šiek tiek lengviau“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu apriboti 2130 km. „Kiekvienoje apskrityje iš viso apribota nuo 100 iki 200 km, daugiausia Panevėžio apskrityje – 600 km“, – skaičiavo R.Indrulėnas.
Pavojinga ir automobiliui, ir vairuotojui
Pamačius duobę, specialistai pataria mažinti greitį ir stabdyti iki paskutinės akimirkos, kad į ją įvažiuotumėte, jei nepavyksta duobės apvažiuoti, kiek įmanoma mažesniu greičiu.
„Įvažiavus į duobę pirmiausia nukenčia padangos, rizikuojame jas prakirsti. Bet kokiu atveju – nesvarbu, ar padanga bus prakirsta, ar ne, – gali sulinkti ratlankis.
Tuomet, važiuodami didesniu greičiu, jausime, kad automobilis dreba, išsibalansuoja. Kartais ratlankį tenka lyginti, o kartais – ir keisti. Žinoma, kenčia ir pakabos detalės. Sąrašas, kas dar gali nukentėti, – didžiulis“, – teigė vairavimo instruktorius, automobilių ekspertas Artūras Pakėnas.
Jis skaičiavo, kad, prakirtus padangą, gali tekti paploninti piniginę 80–100 eurų. „Man padanga kainuoja 70–90 eurų, bet kita gali būti jau pasidėvėjusi, todėl gali tekti pirkti dvi, todėl išleisime 140–150 eurų.
Be to, reikės montuoti ar balansuoti ratus, taigi suma išaugs iki 160 eurų. Jei nukentės ratlankis, skardinis gali kainuoti apie 30 eurų, o lietas – kur kas brangiau“, – teigė A.Pakėnas.
Specialistai teigia, kad, jei duobės ypač aštrios, nukenčia važiuoklė, svirtis, amortizatoriai, o tam tikrais atvejais galima pakenkti ir kėbului.
Dėl duobių automobilis ne tik greičiau dėvisi, bet ir praranda savo vertę. Važiuoti su prakirstu ratu pavojinga – galima padaryti avariją. Net ir pasikeitęs ratą vairuotojas turės nestabilų automobilį, kurio gali nesuvaldyti, nes bus pasikeitusi ratų geometrija.
