Kiek jie išmeta teršalų, išvis neįmanoma nustatyti.
Daugelis lietuvių į automobilių taršą iki šiol nekreipia dėmesio – jokių mokesčių už tai nėra, o kad automobilis dėl dūmų nepraslystų per techninę apžiūrą, turi rūkti lyg garvežys.
Bet Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas įspėjo, kad dėl tokio atsainaus požiūrio vairuotojai atsisako galimybės kovoti už savo ir šeimos sveikatą.
„Jei būtume dar prieš kelerius metus nutarę, kiek vertas gramas azoto oksidų, būtų paprasčiau žinoti, koks nuostolis padarytas.
O dabar labai sunku įvertinti žalą“, – sakė pašnekovas, kalbėdamas apie dyzelinių „Volkswagen“ taršą.
Gresia onkologinės ligos
Automobilių tarša gyventojams nelabai rūpi, nes ji nematyti taip gerai, kaip iš kamino rūkstančių dūmų.
Bet S.Pukalskas teigė, kad variklis išmeta net apie 200 skirtingų kenksmingų elementų.
„Kietosios dyzelino dalelės daro didelę žalą aplinkai, nes jose yra kancerogeninių medžiagų – susidaro smogas, dirginami kvėpavimo takai.
Lietuvoje apie tai nekalbama, nes daugumai automobilių – 20–30 metų. Tačiau tikrai pamatytume didžiulę žalą, jeigu ją kas nors įvertintų.
Dabar gyventojai serga, bet kodėl – niekas plačiau netiria“, – neslėpė specialistas.
Tikrosios taršos netikrina
Kiek išties teršia Lietuvoje važinėjantys automobiliai, neįmanoma nustatyti. Kaip ir visoje ES, Lietuvoje parduodami automobiliai dar gamykloje žymimi „Euro“ taršos standartais.
Naujausias iš jų – „Euro 6“ – įsigaliojo 2014 metais, tačiau senesniems automobiliams mūsų šalyje važinėti nedraudžiama, o už didesnę taršą nereikia nei mokėti mokesčių, nei į mašiną montuoti papildomų valymo sistemų.
„Euro“ standartai nustato dyzelinių variklių išmetamose dujose esančius anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, angliavandenilių ir azoto oksidų sumos išmetimo rodiklius.
Pastaruoju metu buvo dar sugriežtinti reikalavimai dėl kietųjų dalelių, bet gamintojai paprastai pabrėžia vien išmetamo anglies dvideginio kiekį, kuris sudaro tik nedidelę dalį taršos.
Užtat tikroji tarša netikrinama nei Lietuvoje, nei kitose ES šalyse.
„Pagal ES teisės aktų reikalavimus, per techninę apžiūrą tikrinamas ir ataskaitose nurodomas dyzelinių variklių išmetamųjų dujų dūmingumas, kuris priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų, priežiūros ir atspindi automobilio techninę būklę.
Jei automobilis įveikė techninės būklės patikrą, jis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas važinėti.
Ar jo išmetamosios dujos atitinka „Euro“ standartais nustatytą teršalų kiekį, papildomai, nei deklaruoja variklio gamintojas ir tai patvirtina variklio tipo pažymą suteikianti institucija, netiriama“, – neslėpė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė.
Reikalavimai – skirtingi
E.Auglienė neslėpė, kad tikroji tarša paaiškėja tik tokiais atvejais kaip pasaulį sukrėtęs „Volkswagen“ skandalas, kai mokslininkai ėmėsi tirti teršalus.
Bet ir jie ne visada priverčia atsisakyti taršių mašinų, nes šalys skirtingai traktuoja taršą. Pavyzdžiui, JAV lengvasis automobilis gali išmesti 0,05 gramo azoto oksidų vienai nuvažiuotai myliai – apie 0,03 gramo kilometrui.
Europoje šis rodiklis automobiliams, pagamintiems 2014 metais ir vėliau (pagal „Euro 6“ standartą), siekia gerokai daugiau – 0,08 gramo kilometrui.
Be to, keliuose yra daugybė automobilių, kurie teršia labiau.
Nuo 2000 metų pagamintiems automobiliams („Euro 3“ standartas) buvo leidžiama išmesti net 0,5 gramo azoto oksidų, o iki tol šių teršalų ribojimo išvis nebuvo.
Kuo galingesnis variklis, tuo daugiau teršalų
Apie galimą automobilių taršos mokestį kalbama jau seniai. Aplinkos ministerija jau sulaukė tyrimo dėl galimų apmokestinimo būdų ir tarifų dydžių rezultatų, todėl netrukus ketina pateikti galimo mokesčio projektą.
S.Pukalskas sutiko, kad apmokestinti automobilius pagal taršos lygį ar variklio tūrį būtų logiška.
„Kuo automobilis ir variklis didesni, tuo daugiau teršalų išmetama. Anglies dvideginio išmetimas tiesiogiai priklauso nuo degalų suvartojimo, o kitus teršalus šiuolaikinėmis technologijomis galima padaryti nekenksmingus“, – tikino mokslininkas.
