Teisės vairuoti neatgaunanti emigrantė: „Privalau įspėti“

„Kas sakė, kad lietuviškų teisių Europoje prarasti neįmanoma, labai klydo“, – patikino ji.

Eglė daugiau nei metus kovojo dėl teisės vairuoti, bet naujausias įvykis ją paliko be žado.

Eglės nelaimių virtinė prasidėjo prieš dvejus metus. Prancūzijoje gyvenanti moteris įkliuvo išgėrusi. Šioje šalyje leidžiama vairuoti kraujyje esant iki 0,8 prom. alkoholio, o Eglė normą viršijo 0,07 prom.

Pagal vietos įstatymus, vairuotojo pažymėjimas tokiu atveju atimamas iš karto, o teismas sprendžia, kada jis bus grąžinamas. Tačiau Eglė savo pažymėjimo taip ir nebeatgavo.

Po dviejų mėnesių įvyko teismo posėdis, kuriame nuspręsta, kad lietuvės vairuotojo pažymėjimas sulaikomas penkiems mėnesiams. Jai taip pat buvo paskirta 200 eurų bauda ir papildomi vairuotojų kursai, kainuojantys 250 eurų.

Visus šiuos reikalavimus moteris nesiginčydama įvykdė ir nekantraudama laukė dienos, kada galės atgauti teisę vairuoti.

„Nulėkiau į policijos nuovadą iš pat ankstaus ryto. Ir čia prasidėjo siurprizai. Pasirodo, mano teisės jau nebe nuovadoje, bet prefektūroje. Na ką, reiškia reikia lėkti į prefektūrą, apie 100 kilometrų.

Nieko, sėdu į traukinį ir skubu, kad tik spėčiau prieš pietų metą atsiimti teises.

Prefektūroje sulaukiau antro siurprizo. Pasirodo, niekas teisių negrąžins tol, kol nepereisiu per gydytojus, kurie patvirtins, kad aš galiu vairuoti ir nesergu chronišku alkoholizmu“, – pasakojo Eglė.

Nieko nelaukdama ji nuskubėjo pas gydytoją, tačiau čia sužinojo, kad teks palaukti – artimiausia vieta tik po dviejų savaičių.

Atvykusi į apžiūrą ji sužinojo, kad jokio patvirtinimo negaus, kol neišlaikys psichologinio testo vairuotojams. Palaukusi dar beveik savaitę eilėje ir sumokėjusi 100 eurų Eglė testą išlaikė, grįžo pas gydytoją, gavo pažymą ir tikėjosi pagaliau atgauti savo vairuotojo pažymėjimą.

„Čia manęs laukė pats didžiausias siurprizas. Kai padaviau gydytojo pažymą, man pasakė: „Ponia, jūsų teisių mes jums negrąžinsime. Jus privalote prašyti prancūziškų teisių“. Bandžiau aiškinti, kad gal aš ir gyvenu, ir dirbu Prancūzijoje. Gal aš ir ištekėjau už prancūzo. Bet aš vis dar esu Lietuvos pilietė ir niekada neprašiau prancūziškų dokumentų.

Bandžiau sakyti, kad jie neturi teisės man negrąžinti lietuviško, europietiško vairuotojo pažymėjimo. Be šansų. O aš atsisakau pildyti prašymą prancūziškoms teisėms. Tuo labiau, kad jie duotų teises jau su šešiais balais ir vairuodama be nusižengimų aš galėsiu atgauti du balus per metus“, – prisiminė ji.

Tačiau Eglė be reikalo tikėjosi atgauti savo senąjį dokumentą. Pagal Europos Sąjungos teisę, valstybės narės gali taikyti savas nuostatas dėl teisės vairuoti apribojimo, sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo kitos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkui.

Taip pat nustatyta, kad pažymėjimą keičianti valstybė narė grąžina senąjį vairuotojo pažymėjimą tos valstybės narės, kuri jį išdavė, institucijai. Tai reiškia, kad iš karto po teismo Eglės pažymėjimas iškeliavo į Lietuvą, o norėdama susigrąžinti teisę vairuoti ji turėjo prašyti prancūziško vairuotojo pažymėjimo.

Grįžti į Lietuvą ir paprašyti grąžinti pažymėjimą čia taip pat nebūtų išeitis, nes moteris gimtinėje nebegyvena.

„Nuolat gyvenant užsienyje dėl vairuotojo pažymėjimo reikėtų kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją.

Lietuvoje vairuotojo pažymėjimai išduodami asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie čia studijuoja ar lanko mokyklą“, – komentavo „Regitra“ atstovė Laimutė Užupė.

Supratusi, kad ginčytis nėra prasmės, Eglė užpildė prašymą gauti prancūzišką vairuotojo pažymėjimą, nes automobilis jai reikalingas kasdien.

Šio dokumento jai teko laukti dar net penkis mėnesius. Tačiau Eglė net neįtarė, kad didžiausia problema – dar priešakyje.

„Pykau ir vis dar pykstu, bet važinėjau su prancūziškomis teisėmis gerus metus. Bet siurprizai nesibaigė.

Nusipirkau naują mašiną ir bėgu draudimo. Prašo mano teisių numerio. Duodu. Ir čia jau prancūzai man dėjo kaip šlapiu skuduru per veidą. Gaunu atsakymą iš draudimo kompanijos: „Ponia, mes jūsų negalime apdrausti, ir niekas jūsų neapdraus. Jūsų teisės yra anuliuotos jau prieš metus.“

Pagal datas, jie anuliavo mano teises mėnuo po to, kai aš jas gavau į rankas.

Neturiu supratimo, dėl ko. Nesu gavusi jokio laiško apie teisių anuliavimą. Ir nebėra jėgų vėl pradėti eiti per prefekturas, gydytojus, kvailus testus.

Psichologiškai nebegaliu. Kai pagalvoju, kad metus ramiausiai važinėjau net neįtardama, kad esu recidyvistė, lakstanti be teisių... O jeigu avarija ? O jeigu būčiau žmogų sužalojusi? Be teisų? Baisu pagalvoti, kad dabar jau sėdėčiau kalėjime“, – pasakojo Eglė.

Vairuotoja tikėjosi rasti išeitį Lietuvoje, tačiau išsiaiškino, kad čia nėra duomenų apie Prancūzijoje vykusį procesą. Vienintelis įrašas – prašymas keisti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą į prancūzišką.   „Neaišku, ar bus įmanoma atgauti lietuviškas teises ar net jas iš naujo išsilaikyti. Žinau, kad ašaros nepadės ir toli nenuves. Žinau, kad nervintis neverta ir šitaip išeities nerasiu. Nežinau tik kur dar semtis stiprybės ir vilties“, – kalbėjo nusivylusi lietuvė.

„Regitra“ atstovė L.Užupė Eglei patarė kreiptis į Prancūzijoje esančią vairuotojo pažymėjimus išduodančią įstaigą. Ji turi turėti visą informaciją, kodėl vairuotojo pažymėjimas buvo anuliuotas.

„Lietuvoje teisė vairuoti gali būti anuliuojama gavus informaciją iš teismo ar policijos pareigūnui priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti, o taip pat gavus informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kad asmuo, kuriam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, dėl sveikatos ar elgesio būklės negali tinkamai vairuoti transporto priemonių.

Lietuvoje apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas raštu.

Vairuotojo pažymėjimus išduodančios Europos Sąjungos šalių institucijos keičiasi KET pažeidėjų duomenimis, tad perduodami duomenys apie nustatytus pažeidimus taip pat gali turėti įtakos“, – tvirtino L.Užupė.

Pasak jos, jei Eglė būtų turistė iš Lietuvos, paprasčiausiai pametusi vairuotojo pažymėjimą užsienyje, tuomet, jei teisė vairuoti būtina, reikėtų kreiptis į toje valstybėje esančią mūsų respublikos atstovybę, arba grįžus į Lietuvą – į  “Regitra“.

Jei asmuo jau yra nuolatinis užsienio valstybės gyventojas, reikėtų kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją, o jei gyvena laikinai – į Lietuvos Respublikos ambasadą ar atstovybę.