Poreikis statyti tokią pravažą atsirado tiesiant geležinkelio „Rail Baltica“ liniją, mat joje išvis negali būti vieno lygio sankirtų su automobilių keliais.
Senoji Amalių pervaža taip pat taps požeminė – ji bus pritaikyta pėstiesiems ir dviratininkams.
Planuojama, kad esant būtinybei ja galės važiuoti policijos pareigūnų, medikų, ugniagesių automobiliai.
„Požeminio tunelio įrengimo darbai derinami su „Rail Baltica“ tiesėjais, taip pat su kitu labai reikšmingu projektu – pietrytinio Kauno aplinkkelio tiesimu“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Naujoji pravaža ateityje turėtų tapti šio aplinkkelio dalimi.
Nors tunelis bus statomas už projekto „Rail Baltica“ pinigus, tenka prisidėti ir miesto savivaldybei.
Dabar būsimo tunelio vietoje nėra jokios gatvės, tačiau stovi vienas gyvenamasis namas su keliais mažesniais pastatais. Neseniai miesto savivaldybė jį išpirko iš savininkų, o pastarieji įsipareigojo iki metų vidurio susirasti naują būstą. Tuomet visi trukdantys statiniai bus nugriauti.
Kada gali prasidėti tunelio statybos? G.Petrauskas spėjo, kad konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti rugsėjo–lapkričio mėnesiais, tačiau žiema – ne geriausias metas darbų pradžiai. Tikėtina, kad konkursą laimėjusi įmonė jų imsis 2017-ųjų pavasarį.
„Tikimės, kad tuo pat metu bus pradėtas tiesti pietrytinis aplinkkelis“, – kalbėjo G.Petrauskas. Naujasis tunelis transporto priemonėms bus atvertas kitų metų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje. Kol jis nebus baigtas, veiks senoji Amalių geležinkelio pervaža.
Aplinkkelio tiesimas užtruks kelerius metus, tačiau jį įrengus Kaunas atsikratys didelio transporto priemonių srauto.
