Pabaigos laukia ir buvęs meras Artūras Zuokas, prie kurio prasidėjo aplinkkelio tiesyba 2008 metais, ir dabartinis meras Remigijus Šimašius, kuriam teks laimė perkirpti pabaigtuvių juostelę. Meras pareiškė tikintis, kad tai padaryti pavyks anksčiau, nei numatyta grafike.
Tačiau savo lėšomis aplinkkelį tiesiantys, iš savivaldybės nė cento negavę rangovai, įmonė „Kauno tiltai“ optimistus atvėsino: vargu ar pabaigtuves pavyks paankstinti. Jei savivaldybė laiku neatsiskaitys, rangovai savo lėšomis tęsti darbų jau negalės. O savivaldybė pinigų gaus tik tada, kai jų duos ES. O kada duos ES? Čia ir pakastas šuo. Kažkur pakelėje tarp savivaldybės rūmų ir Ozo gatvės pabaigos.
Viltis – gera motina, bet ne visada
„Nekantriai laukiu aplinkkelio“, – praėjusią savaitę radijo laidoje prisipažino R.Šimašius. Aplinkkelis bus, Vilniuje spūsčių sumažės – klausimas tik: kada?
Meras ne kartą sakė turintis labai realią viltį, kad aplinkkelis bus baigtas jau šių metų gruodį, taigi trimis mėnesiais anksčiau, nei buvo numatyta pradedant šį milžinišką projektą – tada planuota aplinkkelį užbaigti 2017 metų pavasarį. O gal vėluos tris ar daugiau mėnesių: viskas priklauso nuo to, kiek pagrindinis darbų rangovas, įmonė „Kauno tiltai“, turės kantrybės dirbti skolon.
Vilniaus savivaldybė „Kauno tiltams“ dabar skolinga apie 30 milijonų eurų, už tiek pinigų atlikta darbų. Aplinkkelis statomas daugiausia ES struktūrinių fondų lėšomis – o jų iki šiol negauta. Paraiška finansavimui turėjo pasirūpinti Vilniaus savivaldybė. Ir čia iškilo biurokratinių kliūčių, dėl kurių ES parama bus gauta galbūt ne anksčiau liepos mėnesio.
Ar Vilniaus valdžia atsiliko nuo grafiko per neapdairumą, ar procedūros tempą lėmė objektyvios priežastys – sostinės politikai aiškina skirtingai.
Kalta valdžia ar aplinka?
Opozicija kibo į atlapus: esą valdančioji koalicija užsižaidė politinius žaidimus, išvaikė kompetentingus darbuotojus, todėl nesuvaldė padėties.
„Jau praėjusių metų vasarą turėjo būti parengta paraiška dėl aplinkkelio III etapo finansavimo ir pateikta iki 2015 metų gruodžio. Turėjo būti pasamdyti ekspertai. Pažvelgus į dokumentus, tai aiškiai matyti. Tačiau valdantieji dėl politinių motyvų atleido kompetentingus darbuotojus, likusieji jautė psichologinį spaudimą ir negalėjo normaliai dirbti, o naujieji nesusigaudė. Vargu ar rangovai norės tęsti darbus savo lėšomis, gaila, bet šis sostinei gyvybiškai svarbus projektas laiku gali likti neužbaigtas“, – būgštavo sostinės tarybos narys, Laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Žilvinas Šilgalis.
Tačiau Vilniaus valdininkai tikino, kad opozicija politinį triukšmą kelia nepagrįstai – esą paraiška europinėms lėšoms pateikta tvarkingai, kaip ir numatyta pagal grafiką.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Bartusevičius paaiškino: “Savivaldybė, vadovaudamasi susisiekimo ministro 2016 metų vasario 12 dienos įsakymu, parengė projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ paraišką Europos Sąjungos investicijoms gauti.
Paraiška parengta pagal įsakyme nustatytą datą, taigi 2016 metų vasario 1 dieną, ir pateikta raštu Transporto investicijų direkcijai. Projektas yra didelės vertės, todėl sprendimą dėl investicijų skyrimo turi priimti Europos Komisija. Savivaldybė su už paraiškos vertinimą atsakingomis ministerijomis sudarė darbų grafiką. Darbams atlikti numatė terminus ir priskyrė atsakingus vykdytojus.
Paraiškos vertinimo darbai vyksta pagal grafiką ir planuojami baigti 2016 metų gruodį, taigi 3 mėnesiais anksčiau, negu numatyta rangos sutartyje.“
Išeitų, kad dėl paramos vėlavimo kalta Susisiekimo ministerija, tik šių metų vasarį pasirašiusi įsakymą dėl paraiškos pateikimo?
Juk oficialiame dokumente, projekto „Transeuropinės jungties Vilniaus vakarinis aplinkkelis III etapas“ apraše, pasakyta aiškiai: savivaldybė turi pateikti paraišką Transporto investicijų direkcijai iki 2015 metų gruodžio 15 dienos.
Savų lėšų neužteks
Vakarinį aplinkkelį tiesiančios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovai teigė, kad darbus tęsia, bet baigti juos 3 mėnesiais anksčiau, kaip buvo galvota, vargu ar pavyks, jei nebus pervesti pinigai.
„Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbų „Kauno tiltai“ kartu su partneriais nestabdo, dirba savo lėšomis ir nevėluoja. Viskas vyksta taip, kaip buvo numatyta pagal planą. Bet darbai įsibėgėja, kiekvieną dieną reikia vis daugiau apyvartinių lėšų medžiagoms, degalams, mokėti atlyginimą darbuotojams, subrangovams. Todėl artėja akimirka, kai patys nepajėgsime finansuoti projekto, jeigu užsakovas neatsiskaitys. Pagal sutartį darbų užbaigimo laikas numatytas 2017 balandžio 14 dieną, bet buvome pažadėję transporto eismą paleisti jau iki šių metų pabaigos. Vis tik dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių gali būti, kad šio pažado negalėsime išpildyti“, – sakė „Kauno tiltų“ viešųjų ryšių vadovė Ieva Paliliūnienė.
Ji taip pat paaiškino, kad iki balandžio 1 dienos Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbų jau buvo atlikta už 29 mln. 760 tūkst. eurų. Iki šio laiko užsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė, už darbus nėra mokėjęs. Pradėjus darbus buvo žadėta, kad finansavimas prasidės balandžio mėnesį.
Darbai rūksta kaip iš pypkės
Šiuo metu aplinkkelio darbai intensyviai vyksta visoje trasoje, o liepą pradėję šio aplinkkelio III etapo darbus grafiką rangovai lenkia 30 procentų. Kovą su laiku laimėti leido ir tai, kad darbų „Kauno tiltai“ su partneriais nestabdė ir žiemą – tiesė inžinerinius, lietaus nuotekų tinklus, įrengė atramas viadukams, atliko kitus darbus. Paskutinę kovo savaitę pradėti ir žemės bei kelio konstruktyvo darbai – ruošiamasi kloti asfalto dangą.
Aplinkkelio darbus stabdė ir kitos aplinkybės – su savivaldybe bylinėjasi savininkai žemių, kurios pateko į aplinkkelio zoną. Ilgai truko ir teisminiai ginčai su rangos darbų konkursą pralaimėjusia Latvijos bendrove „Latvijas tilti“.
Eismas taps patogesnis
Šiuo metu Vilniaus pakraštyje esančioje statybvietėje darbuojasi apie 320 įvairių specialistų.
Pabaigus statybas Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.
Šie darbai iš viso kainuos 89,7 mln. eurų.
Apie vakarinio Vilniaus aplinkkelio III etapą:
Tiesiama 5,4 kilometro ilgio šešių juostų greitojo eismo gatvė.
Bus pastatyti 6 viadukai ir vienas pėsčiųjų tiltas.
Formuojant aplinkkelio sankasą bus iškasta apie 1,1 milijono kubinių metrų grunto.
Gatvei įrengti bus panaudota 178 tūkst. kubinių metrų asfaltbetonio dangos.
Iš viso bus įrengta 1260 gatvių, viadukų ir pėsčiųjų tilto šviestuvų.
Numatyta sumontuoti 902 apšvietimo atramas.
Gatvėse atsiras 587 kelio ženklai.
Lietaus nuotekų tinklui įrengti bus paklota beveik 15 kilometrų vamzdžių.
Aplinkkelio trasoje bus įrengta beveik 14 kilometrų metalinių atitvarų.
Rekonstruojant elektros liniją bus nutiesta beveik 20 kilometrų aukštosios įtampos požeminių kabelių.
Nutiesus aplinkkelį, pagerės eismo sąlygos ir šiuo metu pagrindinėse miesto arterijose – Geležinio Vilko, Ukmergės gatvėse. Apskaičiuota, kad vien Geležinio Vilko gatve per parą pravažiuoja 24 tūkst. transporto priemonių.
Rengiant projektą suplanuota, kad darbo dieną vakarinio aplinkkelio III etapo atkarpa pravažiuos apie 27 tūkst. automobilių. Maždaug tiek jų pravažiuoja jau užbaigtu vakarinio aplinkkelio ruožu, kuris tapo judriausia miesto gatve.
