Receptas šiai problemai spręsti žinomas, tačiau jis bus pradėtas taikyti po kelerių metų. Kitoje svarbioje vietoje pokyčiai – jau netrukus.
Šio Kauno pakraštyje stovinčio tilto, kuris yra kelio Vilnius–Klaipėda dalis, projektuotojai negalėjo net įsivaizduoti, kad juo per parą vidutiniškai pervažiuos daugiau kaip 50 tūkst. transporto priemonių.
Pagal šį rodiklį statinys tvirtai pirmauja visoje šalyje, o automobilių gausa lemia dažnas nelaimes, kurios kartais net porai valandų paralyžiuoja eismą. Pareigūnai eismo įvykius fiksuoja beveik kasdien. Prieš savaitę ant tilto vienu metu susidūrė net 8 automobiliai.
„Situacija pasikeis kiekviena kryptimi įrengus po tris eismo juostas, tačiau tai galima padaryti pastačius naują tiltą, tiksliau – du tiltus“, – aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis. Automobiliams judėti kiekviena kryptimi šioje vietoje įrengta po atskirą tiltą.
Greitis gali sumažėti
„Tiltu rieda labai daug automobilių, todėl dažnos ir eismo nelaimės“, – pagrindinę priežastį nurodė Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Pasak pareigūno, didelė dalis vairuotojų neatsispiria pagundai viršyti šiame ruože leidžiamą didžiausią 80 kilometrų per valandą greitį, o tilto prieigos eismo dalyvių greičiui kontroliuoti pareigūnams nėra palanki vieta.
Kiek atokiau įrengtas stacionarus greičio matuoklis, tačiau jį gerai žino visi šiuo keliu nuolat važinėjantys vairuotojai.
Didžiausio leistino greičio ribojimas yra vienas galimų būdų avaringumui mažinti. Ar tai dar nesumažins tilto pralaidumo?
„Kai susiduria transporto priemonės, eismas šiame kelyje visiškai sustoja“, – kalbėjo D.Česnauskas.
Tiltus tektų nugriauti
LAKD planuoja rekonstruoti 13 kilometrų ilgio kelio Vilnius–Klaipėda ties Kaunu ruožą, kuris apima ir A.Meškinio tiltą. Didžiausia naujovė – kiekviena kryptimi bus įrengtos trys eismo juostos. Bendrovė „Kelprojektas“ jau parengė pirmosios kelio atkarpos nuo Muravos sankryžos iki prekybos centro „Mega“ techninį projektą, tačiau jis dar bus tobulinamas.
„Šių tiltų techninė būklė nėra prasta, tačiau jie per siauri dabartiniam automobilių srautui“, – aiškino LAKD direktoriaus pavaduotojas D.Miškinis. Vis dėlto ant jų nėra galimybių įrengti po tris eismo juostas, nes atramos neišlaikytų svorio.
Tiltus vieną po kito tektų nugriauti ir statyti naujus, tačiau sunku net įsivaizduoti, kokios spūstys susidarytų per statybas. Projekto įgyvendinimas užtruktų dvejus metus.
Greta galima įrengti laikinąjį tiltą, tačiau su ekspertais reikia įvertinti, ar toks sumanymas yra ekonomiškai naudingas, mat šioje vietoje laikinojo tilto statybų kaina būtų artima nuolatinio tilto įrengimo kainai.
„Galbūt Kauno vadovams reikėtų pagalvoti apie visai naujo tilto statybą tarp Šilainių rajono ir Jonavos gatvės“, – svarstė LAKD atstovas. Tuomet gerokai sumažėtų krūvis A.Meškinio tiltui, mat jam tenka tik 20–30 proc. tranzitinio eismo. Visi kiti eismo dalyviai – Kauno ir apylinkių gyventojai.
Pokyčiai – po kelerių metų
Pasak D.Miškinio į visus iškilusius klausimus turėtų atsakyti techninio projekto rengėjai. Jie darbą turėtų atlikti per mėnesį, tačiau labai skubėti šiuo atveju net nėra reikalo.
Dabar LAKD daugiausia dėmesio skiria mirties keliu pramintos trasos „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Šiame kelyje taip pat bus įrengta po papildomą eismo juostą abiem kryptimis.
„Kelio ir tiltų platinimas ties Kaunu – taip pat labai svarbus projektas, tačiau artimiausiu metu tiesiog nėra galimybių skirti reikiamą finansavimą“, – kalbėjo D.Miškinis.
Jo nuomone, didžiausia tikimybė, kad kelio atnaujinimas prasidės po 2020 metų.
Pertvarkys svarbų įvažiavimą
Kauno savivaldybė pradėjo rekonstruoti sankryžą prie pagrindinio įvažiavimo į miestą. Savanorių ir Pramonės prospektų sankirtoje įrengiama papildoma eismo juosta, kuri gerokai padidins sankryžos pralaidumą.
Pasak kelių policijos pareigūnų, techniniai eismo įvykiai šioje vietoje taip pat yra dažni, tačiau per juos žmonės nenukenčia. Didžiausia sankryžos bėda – ilgas laukimas prie šviesoforo norint ją kirsti.
Iki šiol iš Vilniaus į Kauną atvykstantys vairuotojai į Pramonės prospektą galėdavo pasukti tik iš vienos eismo juostos. Rytais ir vakarais ties sankryža nuolat susidarydavo spūstys, todėl praėjusių metų pabaigoje Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos nariai nusprendė padidinti sankryžos pralaidumą.
„Būtina sudėti gatvės pagrindą, pakloti asfaltą, todėl teko palaukti palankių orų. Vejos sąskaita įrengsime papildomą eismo juostą vairuotojams. Darbus tikimės užbaigti per kelias savaites“ , – žadėjo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Dar žiemą dideliu transporto intensyvumu pasižyminčioje sankirtoje suformuota saugumo salelė.
Vairuotojai iš Pramonės prospekto Vilniaus link gali išvažiuoti beveik netrukdomi.
„Įrengus saugumo salelę, prie šviesoforo esanti papildoma lentelė pakeista nuolat veikiančia šviesoforo sekcija, pro kurią automobiliai gali važiuoti nesustodami prie „Stop“ linijos, todėl jų srautas juda nuolat. Pokyčiai jau dabar matyti – automobilių srautas Pramonės prospekto dalyje tarp Partizanų gatvės ir Savanorių prospekto juda kur kas greičiau“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Išaugo dešimt kartų
Pirmasis tiltas per Nerį kelyje Vilnius–Klaipėda buvo pastatytas 1964 metais naudojant tuo metu naujausias medžiagas ir technologijas.
Antrasis tiltas pastatytas 1981 metais, jo ilgis – 348,7, plotis – 12,78 metro.
Nors abu tiltai atrodo vienodi, jų konstrukcija skirtinga – skiriasi lankstų ir deformacinių siūlų skaičius.
Statinys ilgą laiką buvo vadinamas Kleboniškio tiltu ir tik 2012-aisiais oficialiai jam suteiktas jo statybos darbams vadovavusio inžinieriaus A.Meškinio vardas.
Nors nuo 1981-ųjų transporto srautas per šį tiltą išaugo maždaug dešimt kartų, statiniui kapitalinio remonto neprireikė.
2009 metų sausio 5-osios rytą dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų orų sąlygų Vilniaus link vedantis tiltas įsmuko apie 20 centimetrų. Lūžus amortizatoriams pasislinko tilto konstrukcijos, įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu.
Dėl šio incidento ne tik sutriko eismas pagrindiniu šalies keliu, bet ir buvo nutrauktas šilumos tiekimas po tiltu įrengta trasa.
Abiejuose tiltuose per keturis mėnesius buvo sumontuotos naujos deformacinės siūlės, o nauji lankstai pagaminti Vokietijoje pagal naujausias technologijas.
