Naujos remonto taisyklės – tikra nauda ar dar vienas formalumas?

Nelauktai didelė sąskaita ir ilgas detalių sąrašas – su tokiais nemalonumais po apsilankymo servise yra susidūrę daugybė vairuotojų. 

Nuo šiol prieš praverdami variklio dangtį meistrai privalo savininkui raštu nurodyti bent preliminarią remonto kainą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Nuo šiol prieš praverdami variklio dangtį meistrai privalo savininkui raštu nurodyti bent preliminarią remonto kainą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Steponėnė („Lietuvos rytas“)

May 8, 2016, 7:17 PM, atnaujinta May 26, 2017, 5:45 AM

Nuo gegužės įsigaliojo Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuris turi užkirsti kelią tokiam pasipelnymo būdui.

Naujoji tvarka, anot jos sumanytojų, turėtų padėti spręsti tarp vairuotojų bei meistrų kylančius ginčus.

Tačiau servisų atstovai tikino, kad reikalavimai nieko nepakeis, tik užkraus jiems daugiau biurokratinio darbo.

Tikisi skaidrumo

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko Vidmanto Žukausko pasirašytame apraše nustatyti reikalavimai remontą atliekantiems asmenims, transporto priemonės šeimininko teisės bei remonto kontrolė.

Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo VKTI Technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas, servisų atsakomybę buvo mėginama kontroliuoti jau beveik dvejus metus. Naujos taisyklės vairuotojams turi padėti aiškiau suprasti, ko jie gali reikalauti iš meistrų, o šie turėtų atsakingiau dirbti.

Atvykus į servisą prieš bet kokį remontą nuo šiol turi būti užpildoma užsakymo paraiška.

Joje serviso atstovas ir automobilio savininkas turi suderinti techninės priežiūros ir remonto darbus, išankstinę kainą, terminus, garantines sąlygas ir visa tai pasirašyti.

„Net jei nėra aiškūs visi reikalingi darbai, servisas iš anksto gali įvertinti transporto priemonės būklę ir sutarti preliminarią kainą. Vairuotojui turėtų būti aišku, kiek ir už ką jam teks mokėti“, – tvirtino O.Pauliukovas.

Serviso darbuotojai atvykusiam vairuotojui turės paaiškinti visas darbų sąlygas ir išdėstyti, kaip yra nustatoma galutinė darbų kaina.

Pasižiūri internete

Pagal naujai įsigaliojusius reikalavimus kiekvienose dirbtuvėse aiškiai matomoje vietoje turės kaboti paslaugų kainoraštis, darbo laikas, įmonės įstatų ar verslo liudijimo, ar individualios veiklos pažymos kopija ir kiti duomenys.

Tačiau servisai tokius reikalavimus laiko pertekliniais.

„Priėmėjo kontaktai visuomet nurodomi, bet iškabintų kainų servise nelaikome. Visas kainoraštis yra internete, klientai gali pasitikrinti kainas dar prieš atvažiuodami.

Be to, kiekvieną kartą tiksliai surašoma, kokie darbai bus atliekama ir kiek tai kainuos, todėl sąskaitose neatsiranda staigmenų“, – tvirtino „Fakto“ autocentro rinkodaros vadovas Vaidotas Kviklys.

Pasak jo, pakabinti išspausdintą kainoraštį nesudėtinga, bet tai – tik formalumas, nes su kiekvienu vairuotoju vis dėlto sudaroma atskira darbų sutartis, o kainomis žmonės pasidomi iš anksto.

Nežino, ką įrašyti

Individualiai dirbantiems meistrams naujoji tvarka sukėlė dar daugiau nerimo, nes „garažuose“ įprasta automobilius taisyti pagal susitarimą.

Savo dirbtuvėse Vilniuje automobilius tvarkantis Laurynas įsitikinęs, kad dėl jos niekam nebus aiškiau. „Kaip aš galiu pasakyti, kiek kainuos remontas, dar net mašinos nematęs?

Vienos gal varžtai lengvai atsisuks, o kitos viskas bus užrūdiję? Net ir paprastą lemputę pakeisti vienam automobiliui galima per kelias minutes, o kitam reikia pusę priekio nuardyti“, – aiškino jis.

Be to, meistras sakė, kad niekas į servisą nevažiuoja „iš gatvės“ – paprastai remonto vieta pasirenkama pagal pažįstamų rekomendacijas ar bent iš anksto susitarus telefonu.

Vis dėlto VKTI neslėpė, kad naujoji tvarka labiausiai ir skirta smulkiesiems servisams, kuriuose kaina kartais nustatoma pagal meistro nuotaiką, o darbai gali trukti ne kelias dienas, bet ištisus mėnesius.

Įrašinės ir pokalbius?

Nuo šiol visi servisai privalės pildyti ir užsakymo paraiškas, kuriose turės būti išsamūs duomenys apie automobilį ir atliekamą remontą.

Tai reiškia, kad dėl visų darbų meistras ir vairuotojas turės sutarti iš anksto.

Bet neretai pasitaiko, kad tikrieji gedimai paaiškėja tik ėmus ardyti automobilį.

O.Pauliukovas tvirtino, kad papildomi darbai taip pat turėtų būti užfiksuoti užsakymo paraiškoje.

Kita išeitis servisui – įrašyti pokalbį su automobilio savininku, nes kitaip vairuotojas gali tvirtinti, kad jokių papildomų darbų neprašė, todėl už juos nemokės.

„Jei reikia papildomų darbų, galima susitarti telefonu. Kai transporto priemonės valdytojas grįžta pasiimti savo automobilio, serviso atstovas pateikia sąrašą, dėl kurio sutarė pokalbio metu.

Kai kurie servisai ir dabar įrašinėja pokalbius, tai yra geras būdas apsidrausti“, – aiškino pašnekovas.

Skundai keliauja į teismą

Jei po apsilankymo servise vairuotojas liko nepatenkintas, pirmiausia jam reikia kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą. Pasak O.Pauliukovo, ji skundą sprendžia vadovaudamasi tiek vienos, tiek kitos pusės paaiškinimais, konsultuojasi su VKTI.

„Pernai buvo apie 70 skundų, šįmet jų irgi yra, todėl reglamentuoti servisų darbą buvo svarbu“, – sakė O.Pauliukovas.

Daugiausia skundų tarnybos sulaukia dėl netinkamai atliktų darbų.

Pavyzdžiui, po kapitalinio variklio remonto praėjus savaitei variklis vėl sugedo. Nemažai vairuotojų reikalauja grąžinti pinigus.

Tokie ginčai baigiasi įvairiai: apie 50 proc. atvejų vairuotojas ir servisas randa abiem pusėms tinkamą sprendimą, o kita pusė skundų keliauja į teismus.

„Ši tvarka turėtų padėti išvengti teismo. Jei užsakymo paraiška įforminta, tai kaip ir aptartos taisyklės.

Jei abi pusės jų laikysis, bus mažiau ginčų, o jeigu nesilaikys, pagal sutartį bus matyti, kuri pusė jas pažeidė“, – paaiškino O.Pauliukovas.

Ko nuo šiol vairuotojai gali reikalauti servise?

Nuo 2016-ųjų gegužės 1 dienos atvežus automobilį į servisą jo atstovas ar individualiai dirbantis meistras turi išrašyti užsakymo paraišką. Vieną dokumento kopiją jis turi pasilikti sau, o kitą atiduoti vairuotojui.

Užsakymo paraiškoje turi būti įrašytas remontą atliekančios įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris, veiklos registracijos numeris, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė ir telefono numeris, parašas.

Taip pat nurodoma užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas, duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida), vairuotojo nurodyti gedimai ir pageidavimai ar pastabos.

Reikia sudaryti numatytų techninės priežiūros ir remonto darbų bei vairuotojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašus, juose pažymėti, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos.

Vairuotojui pageidaujant techninę priežiūrą ir remontą atliekantys asmenys turi nurodyti techninės priežiūros ir remonto metu naudotų transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų pavadinimus bei jų gamintojus.

Taip pat surašomos garantinės sąlygos ir garantijos terminas, paslaugų bei atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina, privalo būti užsakymo paraišką įforminusio asmens vardas, pavardė, parašas.

Kartu su užsakymo paraiška turės būti įformintas ir transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.