Vilniečių galvos skausmas: kur dėti 12 tūkstančių automobilių

Nors Lietuva traukiasi, Vilnius kasmet sulaukia maždaug keturių tūkstančių naujų gyventojų. Kartu su jais auga ir automobilių skaičius.

Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniečiai labai įpratę važinėtis automobiliais, bet šį įprotį netrukus teks keisti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Mindaugas Statulevičius

Jun 22, 2016, 2:15 PM, atnaujinta May 21, 2017, 12:00 AM

O lietuviai automobilį vis dar įsivaizduoja kaip vieną iš pagrindinių per klaidą Konstitucijoje nepaminėtų žmogaus teisių, kaip ir nemokama parkingo vieta prie namų ir prie darbo.

Bet netrukus vilniečių gyvenimas turės po truputį keistis.   Ir gyvenimas turėtų keistis visai ne dėl to, kad socialdemokratų paskirta ministrė Rasa Budbergytė automobilių ir NT mokesčius po kitų Seimo rinkimų pavadino neišvengiamais.

Kur dėti 12 tūkstančių automobilių?

Vilnius, kur tūkstančiui gyventojų tenka apie 650 automobilių, turėtų pergalvoti automobilių vietą savo miesto gyvenime ir dėl kitų priežasčių nei bręstanti rinkliava.   Vilnius auga, plečiasi ir statybos vyksta sparčiais tempais. Panagrinėkime dešiniajame Neries krante vykstančius pokyčius. Kai bus pastatyta dauguma dabar suplanuotų pastatų nuo Saltoniškių gatvės iki Žirmūnų pradžios, maždaug trijų kilometrų ruože, kur patenka ir Konstitucijos prospektas su aplinkinėmis gatvėmis, kartu su naujais biurais ir daugiabučiais turi atsirasti apie 12.000 parkavimo vietų.

To reikalauja dabar galiojanti tvarka, pagal kurią viena parkavimo vieta numatyta 25 kv. m. biuro ploto arba bent 0.75- 1 parkingo vietos vienam butui.

Taip, pasibaigus statyboms, minėtoje nedidelėje atkarpoje, kur tenka stovėti kamščiuose jau dabar, turi tilpti dar daugiau nei dešimt tūkstančių automobilių.

Architektūra yra statoma kelioms kartoms, o gyvenimo būdas ir požiūris į aplinką keičiasi gerokai dažniau. Paimkime sovietinių daugiabučių kiemus, kuriuose nebėra vietos automobiliams, nes mes jų turime gerokai daugiau, nei Maskva kadaise išdalino talonų jiems įsigyti.

Neskaičiuoja pinigų

Tiesa pasakius, mes automobilių tūkstančiui gyventojų turime kone daugiausiai Europoje ir nieko nuostabaus, kad jie netelpa ne tik kiemuose, bet ir gatvėse.   Ir nevairuojantys supranta, kad papildomus 12.000 automobilių minėtam ruože nesutalpins ir dvigubai išplatintos gatvės ir pakelti viadukai. Tokie skaičiai automobilių tiesiog uždusintų miesto verslo rajoną ir bet kokį jo patrauklumą. Dar daugiau automobilių reiškia daugiau laiko kamščiuose, daugiau taršos ir sudegintų pinigų.     Bet prieš pradėdami kalbėti apie gyvenimo būdo pokyčius, verta pasvarstyti apie mūsų papročius. Lietuvių supratimu, automobiliu privalu atvažiuoti iki namų ar darbo, turėti laisvą nemokamą aikštelę ir, geriausia, liftu pakilti iki buto ar biuro.

Net jeigu tas butas Senamiestyje ir išrausti parkingo vietą po žeme kainuoja 30.000 eurų, bet pasistatyti automobilį teisė pas mus vis dar būtina kaip minimalaus civilizuotumo sąlyga. Nors Vakarų šalyje kadaise laisvės simboliais buvę automobiliai šiandien tampa laiko švaistymo sinonimu.   Vidutinis amerikietis transportui išlaikyti išleidžia nuo dešimtadalio iki penktadalio pajamų. Daugiausia išleidžia gyvenantys labiausiai automobilizuotose valstijose, mažiausiai – puikią viešą infrastruktūrą turinčių didmiesčių gyventojai.

Užsienyje planai – priešingi

Todėl didieji pasaulio miestai persiorientuoja prie pėstiesiems skirtų sprendimų, gatves versdami skverais, lauko kavinėmis, parkais ar aikštėmis.  

Barselona, norėdama sumažinti oro taršą ir susigrąžinti žaliąsias erdves 60 proc. miesto gatvių atiduoda viešajam transportui ir viešoms erdvėms. San Francisko miestas jau prieš du dešimtmečius dalį kelių atidavė viešosioms erdvėms, tokių patirčių turi Bostonas ir Portlandas.

Danija nuolat investuoja į dviračių takus ir mažina maksimalias parkingo normas, kurios jau dabar beveik keturis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Kitaip tariant, statant naujus pastatus, automobilių vietų statoma vis mažiau.

Nuo 2019 m. Oslas planuoja uždrausti automobilius miesto centre, Madridas – uždaryti didelę dalį centro. Paryžius tuo metu didžiąją dalį gatvių turėtų būti patikėjęs tik elektromobiliams. Pertvarkas pėsčiųjų ir dviratininkų naudai jau vykdo Hamburgas, Niujorkas ir kiti miestai.

Jeigu pasidairytumėte po virtualius žemėlapius, Vilniuje vis daugėja trasų, kur, pasirinkę „trumpiausią maršrutą“, pamatysite, kad greičiau kelią įveiktumėte dviračiu ar viešuoju nei privačiu transportu.   Nors uždaryti kai kurias gatves Vilniuje ir paskirti ir jas pėstiesiems tikriausiai nebūtų blogiausias sprendimas, pirmiausia reikia ištobulinti alternatyvias susisiekimo formas taip, kad jos būtų patrauklesnės už kelionę nuosavu automobiliu.

Pirmiausia reikalinga patobulinti viešojo transporto sistemą, kad jai nebūtų galima atsispirti ir skatinti visuomenę ja naudotis. Saugūs, erdvūs, švarūs autobusai su nemokamu internetu, tolimesnių maršrutų  – su galimybe turėti patogius Vakaruose įprastus staliukus darbui kompiuteriu ir rytinei kavai. Galbūt kai kuriuose atkarpose verta paleisti ir pačius mažiausius, bet itin dažnai važiuojančius autobusus.

Park&Ride sistema. Tam būtų reikalinga įrengti viešas automobilių parkavimo aikšteles, pirmiausia prie aplinkkelių ir pagrindinių gatvių susikirtimų taškų, kur automobilį palikę vairuotojai nemokamai galėtų persėsti į centrą vežantį viešąjį transportą ar dviračius, ar už papildomą mokestį išsinuomoti trumpalaikės nuomos automobilį.

Trumpalaikės automobilių nuomos populiarinimas. Šalia biurų, prekybos centrų ir gyvenamuosiuose rajonuose trumpalaikės automobilių nuomos aikštelės. Kad į darbą važiuotumėte su kompaktišku, savaitgalį prie jūros – galbūt patogesniu ir didesniu automobiliu.

Reikalinga ir daugiau patogių dviračių dalinimosi stotelių ir naujų dviračių takų, taip pat turėtų būti nuosekliai mažinamas parkavimo normatyvas miesto centre.

Perfrazuojant buvusią vyriausią Niujorko architektę planuotoją, Amandą Burden – jeigu planuosime miestus automobiliams, tarp jų ir gyvensime. Jeigu norime, kad mieste gyventų žmonės, turime jį planuoti žmonėms.

Mindaugas Statulevičius yra Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.