Bet nuo jo nesklido alkoholio kvapas ir aplinkiniai matė, kad vairuotojas visai neatrodo apgirtęs. Pareigūnams leidus, po 15 minučių jis pūtė dar kartą, bet tada prietaiso ekrane pasirodė informacija apie trikdžius.
Pūstelėjęs trečią kartą Jonas įrodė savo blaivumą – vokiškas „Breger“ alkotesteris parodė nulius.
Tačiau daugybei vairuotojų po šio įvykio kilo klausimų – kaip galėjo būti, kad blaivus žmogus vos neprarado vairuotojo pažymėjimo dėl prietaiso klaidos? Ir kodėl kai kuriems vairuotojams pareigūnai leidžia dar kartą pūsti į alkotesterį, o kai kuriems – ne?
Kartoti leidžia ne visiems
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič tvirtino, kad pareigūnai leidžia testuotis alkotesteriu dar kartą, jei vairuotojas informuoja policijos pareigūnus, kad neseniai vartojo alkoholį.
Tik prieš antrąjį mėginimą būtina palaukti. Alkotesterių techninėse charakteristikose nustatyta, kad testavimas galimas tik praėjus tam tikram laiko tarpui po alkoholio vartojimo. Laiko tarpas priklauso nuo prietaiso modelio, bet dažniausiai tai yra apie 15 min.
„Antrą kartą gali būti leista testuotis tais atvejais, kai yra informacija, kad vairuotojas yra neseniai vartojęs alkoholį (apie 15 min.). Fiksuojami abu prietaiso parodymai, o rezultatai vertinami atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Kitais atveju testavimas nėra atliekamas ir fiksuojamas pirmas prietaiso parodymas“, – trumpai komentavo ji.
Pasak pareigūnės, Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovybė pasitarimo su policijos naudojamų alkotesterių gamintojo atstovais aptarė įvairias galimas nesklandumų priežastis, tarp kurių – ir techninio pobūdžio trikdžiai.
„Prietaisui yra atliekama metrologinė patikra, kuri nurodo, kad prietaisas yra tvarkingas. Kilus abejonių, kad prietaisas galėjo rodyti netikslius duomenis, vairuotojas turėtų būti testuojamas kitu prietaisu ar vežamas į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti.
Jei prietaisas yra sugedęs, jis yra remontuojamas ir jam atliekama pakartotinė metrologinė patikra“, – tvirtino M.Kazanovič.
Alkoholis nebūtinai reiškia neblaivumą
Lietuvos policijai alkotesterius teikiančios įmonės „Alkotesteris“ direktorius Marius Anusauskas patikslino, kad prietaisas neįtikėtiną rezultatą gali parodyti ne tik po alkoholinių gėlimų vartojimo, bet ir kitais atvejais.
„Alkotesteris reaguoja į alkoholį. Jei pirmo pūtimo metu buvo įpūstas alkoholis, jį ir parodė. Jei antro pūtimo metu nebebuvo alkoholio, jo ir neparodė. Kaip taip gali būti? Yra toks dalykas, kaip burnos alkoholio įtaka. Burnoje užsilikusio alkoholio garai gali būti išmatuoti, nes jie pakliūna į alkotesterį.
Iš kur visos kalbos apie burnos skysčius ar gudobeles – jei pavilgote burną, atsiranda alkoholio likučiai, pūtimo metu oras pasiima tuos alkoholio likučius ir jie nukeliauja į alkotesterį“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad į alkotesterį negalima pūsti jei nepraėjo 15 min. po alkoholio vartojimo.
M.Anusauskas spėjo, kad būtent tokiais atvejais blaivumo matavimai paprastai būna klaidingi.
„Galimi atvejai, kai žmogus net ir pats nežino, nepagalvoja, kad vaistai, kuriuos reikia varvinti ant liežuvio, turi alkoholio. Tuo labiau, nuo tokių vaistų jis niekada neapsvaigtų. Bet to gali užtekti, kad burnoje esantys garai turėtų įtaką alkotesteriui“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, šį marijampoliečio atvejį geriausiai galėtų paaiškinti alkotesterio ekspertizė, bet užtikrino, kad iki šiol nėra pasitaikę tokių alkotesterių gedimų. „Tokių dalykų, kad būtų patvirtinta ir įrodyta, jog alkotesteris blaiviam asmeniui rodo tokius skaičius, su šio gamintojo ir modelio alkotesteriu mano praktikoje nebuvo“, – užtikrino M.Anusauskas.
