Net spaudžiant šalčiui požeminėje perėjoje ardoma nusidėvėjusi grindų danga, tvarkomi sienų ir lubų įtrūkiai bei kiti defektai. Nuvalytos sienos ir lubos bus nudažytos šviesiai pilka spalva. Perėjoje bus įrengti nauji vandens surinkimo latakai, esamus šviestuvus pakeis nauji LED šviestuvai.
„Kauną keičiantys pokyčiai stoties rajone yra itin ryškūs. Sausio pabaigoje duris atversianti atsinaujinusi autobusų stotis bus svarbiausias šio svarbaus miesto rajono atgimimo akcentas“, – pabrėžė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Kapitalinį požeminės perėjos remontą ketinama užbaigti iki sausio pabaigos, kai duris po rekonstrukcijos atvers autobusų stotis.
Suremontavus požeminę perėją lauks kitas žingsnis – keltuvų, skirtų neįgaliems žmonėms, įrengimas.
Iki balandžio pradžios vietoj esamų laiptų išsikišimų ir konstrukcijų bus suformuotos šachtos, skirtos moderniems keltuvams.
Taip pat bus sumontuoti nauji granitiniai laiptai, vedantys iš tarpinės aikštelės į paviršių autobusų stoties pusėje. Kauniečių ir miesto svečių saugumą užtikrins įrengta vaizdo stebėjimo sistema.
Miesto savivaldybei anksčiau kilo nemažai rūpesčių ir dėl netoliese esančios pėsčiųjų perėjos ties Vytauto prospekto ir M.K.Čiurlionio gatvės sankirta. Ji itin svarbi traukinių keleiviams.
Ši pėsčiųjų perėja buvo atidaryta 2002-ųjų spalį, darbai užtruko ketverius metus ir kainavo net 4 mln. eurų. Tuo metu tai buvo brangiausia šalyje pėsčiųjų perėja.
Prieš kelerius metus pastebėta, kad požeminėje pėsčiųjų perėjoje po stipraus lietaus telkšo vandens balos.
Itin sparčiai jos pradėjo didėti 2014-aisiais, į geležinkelio stotį skubantiems keleiviams teko braidyti vandenyje, todėl teko vėl imtis remonto.
Tąkart spėliota, kad vanduo pradėjo sunktis pro pažeistą gatvės hidroizoliaciją, o taip atsitiko dėl automobilių keliamos vibracijos.
