„Dar kartą išsiuntėme oficialius raštus, kreipdamiesi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, kad būtų pateikti konkretūs atsakymai, nes jau nuo pat nepriklausomybės atgavimo žmonėms žadama, daromos įvairios estakados studijos, projektai, bet rezultatų nėra“, – sakė Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.
Kasmet potvynių Rusnėje dažnėja, jie darosi didesnio masto, sala atskiriama 2–3 mėnesiams. Tuomet automobiliai per apsemtą ruožą keliami traktoriais, tai daroma tik iki 22 valandos.
Pastarosiomis dienomis vandens gylis kelio Šilutė–Rusnė atkarpoje buvo 30 centimetrų. Automobilius nemokamai kelia keturi traktoriai, bet per parą jiems tenka pervežti 600-800 automobilių, tad savaitgalį vairuotojams teko laukti net po valandą.
„Turime savo poreikių, turime vaikus, darbą, galų gale sergame. Yra mokslas, kultūrinis gyvenimas. Mes per visą šį laiką esame izoliuojami.
Sala, kurią mes kuriame, puoselėjame, pradeda nykti: mažėja gyventojų, žmonės išsikrausto, kai kurie emigruoja, mokykloje mažėja mokinių, virstame kurortiniu kaimeliu.
Toks kaimelis naudingas tik tiems, kurie nori čia pigiai nusipirkti turto ir vasarai atvažiuoti“, – kalbėjo R.Plikšnys.
Šiuo metu Rusnėje registruota apie 1800 gyventojų, nuolat miestelyje gyvena maždaug 1500–1600 žmonių.
Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis yra sakęs, kad skyrus reikiamą finansavimą Rusnės gyventojai potvynių semiamo kelio atkarpoje į Šilutę estakados gali sulaukti 2020-aisiais. Skaičiuojama, kad toks statinys gali kainuoti apie 7 mln. eurų.
