Tačiau situacija ne gerėja, o prastėja. Policijos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį keliuose žuvo tiek pat, kiek per tą patį laikotarpį pernai.
Šiais metais eismo saugumo didinimui numatyti 20 mln. eurų. Į gatves jau išriedėjo naujausia technika aprūpintas nežymėtas „Audi A6“ automobilis.
Taip pat planuojama iki šių metų pabaigos įrengti pirmuosius 25 vidutinio greičio kontrolės ruožus, o iki 2020-ųjų jų skaičius turėtų padidėti iki šimto.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Edvardu Šileriu.
– Policijos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuota 722 eismo įvykiai – t. y. 142 įvykiais daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat išaugo ir eismo įvykiuose sužalotų žmonių skaičius. Komisare, kaip jūs tai aiškinate?
– Dar vieno skaičiaus nepasakėt. Iki vakar dienos vis dar yra dviem žmonėmis žuvę mažiau, nei praeitais metais. Mes esminiu kriterijumi laikom žuvusiųjų kelyje skaičių. Transporto didėja, dėl to natūralu, kad ir eismo įvykių daugėja. Sužaloti žmonės neramina, tačiau santykinai džiugina tai, kad mažiau žūsta.
Praeiti metai buvo rekordiniai, buvo pats mažiausias įvykių ir mirčių keliuose skaičius. Negalėčiau įžvelgti didelių tendencijų, situacija daugiau mažiau stabili.
Už tam tikrus eismo taisyklių pažeidimus bausmės išaugo, tačiau tiesiogiai nesiečiau su tuo, kad pakeitus vieną ar kitą įstatymą, nuo rytojaus turėsime gerokai geresnę situaciją ar geresnius eismo dalyvius.
Tendencija yra gerokai geresnė, jei paimsim paskutinį dešimtmetį nuo mūsų karo keliuose akcijos pradžios – 4 kartus sumažėjo žuvusiųjų keliuose. Anksčiau žūdavo apie 800 žmonių, dabar žūva apie 200.
– Bet akivaizdu, kad griežtesnės bausmės nėra ta priemonė, kuri priverstų eismo dalyvius susimąstyti ir nedaryti kelių eismo pažeidimų, tarkim tokių, kaip vairavimas išgėrus.
– Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiam momentui turim tik trimis atvejais mažiau. Galim konstatuoti tai, ką sako ir kriminologai, ir mokslininkai, kad vien tik tas dalykas pats savaime nesprendžia klausimo.
– Bet nubaustų nėra nė vieno?
– Yra nubaustų, galbūt nėra kalėjime sėdinčių. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktų yra, sprendimų yra, tačiau jei žmonės įsivaizduoja, kad baudžiamoji atsakomybė yra vos ne kalėjimas iki gyvos galvos, taip tikrai nėra. Faktas, kad turi būti sunkios pasekmės.
– Niekas nekalba iki gyvos galvos, yra numatyta iki metų.
– Arba bauda, atleidimas pagal laidavimą. Supraskime, kad teismai išimtiniais atvejais taiko bausmę įkalinimą. Objektyviai turim tokią situaciją.
– Jei kalbėtume apie spragas Baudžiamajame kodekse dėl vairavimo išgėrus, labai paprasta išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikia tik atsisakyti pūsti į alkotesterį – kas ir vyksta.
– Kai kuriais atvejais tai ir vyksta. Įstatymų leidėjas (Seimas – red.) šią spragą praleido.
– Kodėl iki šiol netaisoma?
– Įstatymas nepriimamas per vieną dieną. Apskritai baudžiamoji atsakomybė yra diskutuotinas dalykas, daliai teisininkų bendruomenės kyla klausimas, kokia atsakomybė už šios rūšies pažeidimą iš tikro turėtų būti.
– O, jūsų manymu, kokia?
– Susilaikysiu nuo vertinimų, nes atstovauju oficialią instituciją. Įstatymus mes vykdome tokius, kokie yra. Taip, įstatymų svarstymo, pateikimo stadijoje mes teikiame savo nuomonę ir įžvalgas taip, kaip mums, dirbantiems šioje srityje, atrodo.
Kai kuriais atvejais baudžiamoji atsakomybė piniginės baudos atžvilgiu yra tokia pati ar mažesnė, nei administracinė atsakomybė, atpildas pasiekia lėčiau.
Tas mitas nuo seno, kad visas problemas bandome išspręsti baudžiamosios atsakomybės priemonėmis, kažin, ar yra geras ir teisingas.
– Laidavimas irgi yra viena iš galimybių išvengti atsakomybės, jei kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
– Kriminalizavus veiką galioja bendri teisės principai. Laidavimas yra ta pati atleidimo forma nuo atsakomybės kaip ir už bet kokį kitą nusikaltimą, esant tam tikroms sąlygoms. Natūralu, pritaikė ir šios rūšies nusikaltimui.
Faktas, kad apie tai nelabai kas galvojo, tačiau turim tokius faktus.
– Ar tai jums neapsunkina darbo? Jūsų tikslas yra kuo daugiau žmonių įtikinti, per tam tikrus veiksmus jiems parodyti, kad negalima vairuoti išgėrus. Kai atsiranda spragos įstatyme, jūs irgi nelabai ką galit padaryti?
– Mūsų tikslas yra, kad įvyktų kuo mažiau nusikaltimų ir teisės pažeidimų, kad kuo mažiau žmonių žūtų keliuose. Tam yra visa eilė priemonių, tame tarpe įstatyminės, atsakomybės, administracinės, baudžiamosios, švietimas, dalyvavimas saugaus eismo akcijose ir t.t. Faktas, kad būna atvejų, kai vienokia ar kitokia priemonė neveikia.
Ne policija sprendžia, ar už šią priemonę bauda tokia ar anokia, atsakomybės forma vienokia ar kitokia. Mes siūlome, patikėkit manim, policija yra tikriausiai viena iš daugiausiai Seimui pateikiančių iniciatyvų būtent šioje srityje – su reglamentavimu, sugriežtinimu ar lengvinimu.
Aš pats turiu nuomonę, kad atsakomybės neišvengiamumo principas yra pats pagrindinis, o ne baudos dydis. Kai kuriais atvejais būtų galima svarstyti apie baudų sumažinimą, tačiau nepaliekant galimybės jos išvengti.
Antra, pas mus kartais iš labai didelio noro padaryti gerus darbus, išeina priešingas rezultatas – procedūros subiurokratėja, pasidaro ilgos ir efekto tai nepasiekia. Daugeliu atveju su eismo taisyklėmis, jų taikymu, baudžiamosios atsakomybės taikymu turime tokį efektą.
Vienu atveju administracinis procesas yra gerokai greitesnis, lyginant su baudžiamuoju procesu. Vienu atveju žmogus bausmę gauna už mėnesio ar kelių dienų, kitu atveju tai yra mėnesių ar net metų klausimas.
Tas, kas nenori dirbti valstybės tarnyboje ar kam baudžiamoji atsakomybė reiškia kažką, tam tai tiesiog įrašas duomenų bazėje apie kažkokią praeitį. Policija nuolat sako, kad procedūros šiam momentui yra esminė rykštė. Ne įstatymai, galutinio rezultato siekimas, o kaip tai padaryti.
Pavyzdys – alkotesteris. Daug kas sako, kad alkotesteris nepatikimas, kiekvienu atveju tiriame kraują. Mes sakome, kad galima taip daryti, bet tada kiekvieno žmogaus patikrinimas užtruks keletą valandų – kol nuvažiuosime, kartu pabūsim.
Vietoj to, kad per tą laiką patikrintume kelis šimtus žmonių, patikrinsime vieną. Tada girti ar kitokie pažeidėjai pravažiuos. Įstatymų leidėjas tokiu atveju turi apsispręsti.
– Praėjusią savaitę į gatves išriedėjo naujas nepažymėtas kelių policijos automobilis. Kaip sekasi patruliuoti šiuo automobiliu? Ar jau yra efektas, kurio siekėte įsigydami tą automobilį?
– Yra efektas, važiuojant žmonės mojuoja ir sako – laba diena. Tai labai gerai, tai veikia prevenciškai, nes mūsų tikslas nėra kuo daugiau nubausti, o kad vairuotojai laikytųsi saugaus greičio. Faktas, kad važiuojant šiuo automobiliu aplinkui niekas greičio neviršija.
Antra, fiksuojama pakankamai daug pažeidėjų. Tai modernus dalykas, kitaip nei su mūsų turimais automobiliais, kiekvienu atveju nereikia stabdyti pažeidėjų.
Mes stabdome tik išimtinais atvejais, kuomet to žmogaus vairavimas kelia pavojų eismo saugumui, gyvybei, sveikatai. Priešingu atveju automatiškai užfiksuotas pažeidimas patenka į registrą, žmogus baudą gauna paštu.
Mums paprasčiau administruoti ir tai efektyviau veikia. Jei žmonės įsitikins, kad tai efektyviau veikia, nustos pažeidinėti.
– Suprantu, kad įranga, kuri yra sumontuota tame automobilyje, pareigūnams leidžia tiesiog vairuoti, o visa kita įranga atlieka pati?
– Taip. Policininkas neturi rinktis – šio automobilio greitį matuosiu, o šio nematuosiu. Įranga pati matuoja visų, kurie greitį viršija daugiau nei 10-20 km/val, priklausomai, kaip suprogramuota. Automatiškai identifikavus atpažįstamas numeris, iš duomenų bazės formuojamas protokolas.
– Kol kas yra vienas toks automobilis. Kokią teritoriją jis aprėpia?
– Jis priklauso Lietuvos Kelių policijos tarnybai, specializuotai policijos įstaigai, kuri pasirenka pagal avaringus ruožus, ten, kur yra poreikis tai daryti. Užvakar buvo Klaipėdos rajone, iš esmės visoje Lietuvoje, stengiamės išvažiuoti į provinciją, kelius, kur nelabai užsuki iš Vilniaus.
– Šiandien buvo pristatyti motociklai su tam tikromis naujovėmis. Jie irgi bus naudojami tiems pažeidimams fiksuoti. Gal galite papasakoti apie juos?
– Greičio fiksavimo įrangos dar šiuose motocikluose nėra. Jei bus fiksuojamas greitis, jis bus matuojamas rankiniais greičio matuokliais.
Kaimynai latviai susimontavę, mes svarstome, ar apsimokės, ar verta daug pinigų investuoti, nes motociklininkų sezonas yra trumpesnis, nei automobilių sezonas.
Motociklai naudojami bendroms policijos funkcijoms vykdyti – patruliavimas, eskortavimas, bendras eismo saugumas. Tai techninė priemonė, kurių policija turi gana nemažai.
Paskutiniu metu pakankamai daug investuojame į techninių priemonių modernizavimą ir naujų sprendimų paiešką, kas leistų ženkliai pagerinti, palengvinti ir paefektyvinti policijos darbą.
– Iki šių metų pabaigos bus įrengti pirmieji 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai, o iki 2020-ųjų jų skaičius padidės iki šimto. Tai reiškia, kad tam tikrus ruožus, kuriuose greitis bus matuojamas nuo atkarpos iki atkarpos, vairuotojai galės įveikti tik tokiu greičiu, koks yra leidžiamas, priešingu atveju jų lauks bauda.
Vienas toks matuoklis jau veikia kelio „Via Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės. Ar jis pasiteisino?
– Pasiteisino vienareikšmiškai. Analizuojant užsienio praktiką, tose valstybėse, kur buvo įdiegti vidutinio greičio matuokliai, iš esmės gerokai pagerėjo situacija su greičio viršijimu ir pačiomis žiauriausiomis pasekmėmis, kas būna dėl per didelio greičio.
Mes sveikiname tą iniciatyvą, palaikome Kelių direkciją, kuri finansuoja šių greičio matuoklių įrengimą, ir manome, kad tai duos didelį efektą.
– Toje atkarpoje sumažėjo greičio pažeidimų?
– Taip, net ir įvykių sumažėja. Nepaisant to, pramintas „mirties kelias“ „Via Baltica“ egzistuoja. Tačiau mes akivaizdžiai matėme, kas buvo iki tol, kol mes nebuvome paskelbę, kad yra matuojama. Paskelbus – akivaizdus rezultatas.
– Ar vairuotojai niekaip negali apgauti greičio matuoklio?
– Gali sustoti kavos išgerti, bet tada nėra logikos greičiau važiuoti. Jis gal ir yra teisingesnis dalykas, nes momentiškai aplenkti gali, tai nelems tavo vidutinio greičio, bet negali nuolat lėkti, kaip išprotėjęs.
– Bet galima užsigalvoti, klausytis muzikos ir nepajusti, kaip pedalą paspaudi. Tada tapsi pažeidėju dėl žioplumo. Kada yra baudžiama? Ar tas greičio matuoklis užfiksuoja, net kai greitį viršiji 1 km/val?
– Jis užfiksuoja, natūralu, nes tai fizika, formules skaičiuoja. Patys suprantame, kad šiam momentui viršijant iki 10 km/val yra įspėjimas.
Mes nelabai baudžiame iki 10 km/val, daugiausia perspėjame. Tik per tam tikras dienas, kai būna nulis tolerancijos greičiui, fiksuojame.
– Kuriuose keliuose labiausiai reikalingi matuokliai? Kur jie bus įrenginėjami iki 2020 m.?
– Jie įrenginėjami tuose keliuose, kur įvyksta daugiausia eismo įvykių, kurių priežastis – per didelis greitis. Ne ten, kur didžiausia tikimybė pagauti pažeidėjus, bet ten, kur didžiausia tikimybė prevenciškai paveikti, daryti įtaką eismo saugumui.
Yra juodųjų dėmių žemėlapis, kuris sudaromas pagal logiką – kažkiek mirtinų ar tokių, ko pasekmė buvo greičio viršijimas įvykių per kalendorinius metus. Tos dėmės pažymimos ir ta vieta matuojama.
Viešai buvo išplatintas žemėlapis, iš esmės tai magistraliniai keliai. Jei jų bus 100 ar net 200, tai beveik nebus pagrindinio kelio Lietuvoje tarp didesnių miestų, kuriame nebus matuojamas greitis vienoje ar kitoje atkarpoje.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
