Jos užplūdo ne tik gatves, bet ir šaligatvius bei pėsčiųjų zonas, tačiau dėl to kilo ne vienas konfliktas. Elektriniai paspirtukai ypač paplito Palangoje, kur jais nevaldomai per Basanavičiaus gatvę lakstydavo ir vaikai, ir išgėrę poilsiautojai.
Ilgai nebuvo aišku, kaip galima tokius vairuotojus suvaldyti ir kuo apskritai laikyti tokią transporto priemonę. Savo forma jie primena paspirtukus, bet norint važiuoti, spirtis nereikia, nes 800-1000 W elektrinis motoras leidžia įsibėgėti net iki 35 km/val. greičio.
Galiausiai trečiadienį Susisiekimo ministerija nusprendė padaryti galą pavojingoms pramogoms ir išaiškino – elektriniai paspirtukai yra priskiriami mopedams, todėl turi būti registruoti, apdrausti, o juos vairuoti galima tik turint vairuotojo pažymėjimą.
Būtinas vairuotojo pažymėjimas
Elektriniai paspirtukai pagal savo technines charakteristikas priskiriami ne elektriniams dviračiams, o mopedams, nes šių transporto priemonių didžiausias projektinis greitis gali viršyti 25 kilometrus per valandą, o didžiausia naudingoji galia – siekti daugiau kaip 1kW.
Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad tiek parduotuvėse įsigytos, tiek nuomos punktuose nuomojamos transporto priemonės, kurios laikytinos mopedais, dalyvaudamos viešajame eisme turi būti įregistruotos, apdraustos, turėti techninę apžiūrą, o šių transporto priemonių vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su atitinkama vairavimo kategorija (AM arba bet kuria kita motorinių transporto priemonių vairavimo kategorija).
Neturint reikiamų dokumentų, tokio paspirtuko vairuotojas būtų baudžiamas kaip ir bet kuris kitas vairuotojas.
Už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo skiriama 300-450 eurų bauda, nuomotojams už mopedo perdavimą vairuoti žmogui be pažymėjimo – 60-120 eurų bauda.
Už neregistruotos transporto priemonės vairavimą skiriama 30-40 eurų bauda.
Tačiau elektrinį paspirtuką įregistravus „Regitroje“ ir turint vairuotojo pažymėjimą, juo galima važiuoti gatve, kaip ir bet kuriuo kitu motoroleriu. Tik taip pat būtina nepamiršti šalmo.
Gali būti dviračiu
Transporto priemonė, kurios projektinis greitis neviršija 25 kilometrų per valandą ir kurios galia yra ne didesnė nei 1 kW (turi būti išpildytos abi šios sąlygos), yra vadinama motoriniu dviračiu ir naudojama tokiomis pat eismo sąlygomis kaip ir dviračiai.
Tai reiškia, kad mažu ir negalingu elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiais, galima važiuoti dviračių takais ir dviračių juostomis.
Bet tam taip pat yra taikomos taisyklės.
Pėstieji neturėtų vaikščioti tais takais, kuriais gali važiuoti tik dviračiai, o dviračių vairuotojai, važiuodami bendru taku arba šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.
Pro pat pėsčiąjį dviratininkas turi važiuoti pėsčiojo judėjimo greičiu (3-7 km per valandą), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Už šio reikalavimo nepaisymą galima sulaukti baudos, kaip už bet kokį kitą greičio viršijimo atvejį.
Be to, važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, o dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius atšvaitus.
Verta turėti šalmą ir dokumentus
Dviračio naudotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą.
Kitiems, vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Taip pat, vairuojantiems dviračio reikalavimus atitinkančią transporto priemonę patariame turėti dokumentus, įrodančius, kad elektrinis dviratis ar paspirtukas negali viršyti 25 km/val. greičio ir turi mažesnės nei 1 kW galios variklį, kad per patikrinimą galėtumėte įrodyti, jog taisyklių nepažeidžiate.