Milžiniškos spūstys tapo Kauno prakeiksmu: vienoje vietoje jos susidaro nuolat

Automobilių spūstys Kauno Islandijos plente jau tapo nenuspėjamu vairuotojų prakeiksmu. Jos dažniausiai susidaro dėl eismo įvykių.

Prieš renginius spūstys formuojasi nuo Parodos kalno iki pat „Žalgirio“ arenos. <br>M.Patašiaus nuotr.
Prieš renginius spūstys formuojasi nuo Parodos kalno iki pat „Žalgirio“ arenos. <br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Spūstys tapo kauniečių kasdienybe.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

„Lietuvos rytas“

Dec 17, 2017, 12:04 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 3:48 PM

Kauniečiai gerai žino vietą ir laiką, kada sunkiai įveikiamos tampa ir gatvės pačiame miesto centre.

„Žalgirio“ krepšininkų kovos Eurolygoje, grupės „Queen“ ir kitų muzikos pasaulio milžinų pasirodymai – tai renginiai, kai „Žalgirio“ arenoje susirenka iki 15 tūkstančių žmonių.

Jeigu skaičiuotume, kad tik kas trečias žiūrovas naudojasi asmeniniu automobiliu, link arenos vienu metu juda apie 5000 automobilių. Į šį skaičių neįeina kauniečiai, važiuojantys kitais tikslais.

Vairuotojai netramdo pykčio, kai nuo Savanorių prospekto iki Vytauto prospekto tenka riedėti 30–40 minučių, o nuo „Girstučio“ kultūros centro iki Kauno geležinkelio stoties – dar ilgiau.

Jeigu susinervinęs ar budrumo pristigęs vairuotojas sukelia eismo įvykį, laikas gali pailgėti dvigubai. Tuomet skubantys kauniečiai jau pradeda rimtai svarstyti, ar išties nereikėjo naujos arenos statyti miesto pakraštyje. Gal ką nors dar galima padaryti?

Tinka ne visi receptai

„Visada raginame žiūrovus į „Žalgirio“ arenoje vykstančius renginius atvykti viešuoju transportu“, – kalbėjo „Žalgirio“ arenos eksploatacijos vadovas Gintaras Jankauskas.

Pasak jo, po didesnių renginių (tai nepriklauso nuo jų pabaigos laiko) nuo arenos visada kursuoja viešojo transporto autobusai, vykstantys į daugumą miesto rajonų. Šie maršrutai yra tikrai paklausūs ir „Žalgirio“ arenos renginių lankytojai jais aktyviai naudojasi.

Po didesnių renginių eismą reguliuoja ir policijos pareigūnai, kurių pagalba labai praverčia.

G.Jankauskas pripažino, kad automobilių spūsčių dažnai nepavyksta išvengti, nes „Žalgirio“ arena sutraukia žiūrovų iš visos Lietuvos. Daug žiūrovų iš kitų miestų atvyksta nuosavais automobiliais, kurie prisideda prie ir taip pastaruoju metu padidėjusio įprastinio miesto transporto srauto.

„Vykstantiems į renginius kauniečiams dar kartą siūlome naudotis viešojo transporto pasaugomis“, – ragino G.Jankauskas. Svečiams iš kitų miestų ir į renginius automobiliais vykstantiems kauniečiams jis patarė atvykti šiek tiek anksčiau. Taip transporto srautą galima šiek tiek išskirstyti.

Krepšinio mėgėjams iš kitų miestų, atvykstantiems stebėti „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje, siūloma naudotis patrauklia alternatyva – areną galima pasiekti „Žalgirio“ ekspresu. Autobusai iš Vilniaus, Marijampolės, Vilkaviškio, Prienų, Druskininkų ir Elektrėnų autobusų stočių atvyksta tiesiai į „Žalgirio“ areną ir po rungtynių parveža krepšinio sirgalius namo.

„Galimybei atvykti į „Žalgirio“ areną viešuoju transportu skiriama ypač daug dėmesio“, – Kauno savivaldybės siekius atskleidė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Nesigaili dėl pasirinkimo

Netoli arenos esančiose stotelėse Vytauto prospekte bei Kęstučio gatvėje viešojo transporto pasiūla ir pajėgumai yra itin dideli, po renginių organizuojami specialūs viešojo transporto maršrutai.

Nepaisant to, nemažai miesto gyventojų vis dar renkasi asmeninius automobilius, dėl to prieš renginius į miesto centrą atvyksta jų daugiau.

Kita vertus, pastebima tendencija, kad renginių arenoje dienomis daugiau lankytojų (ne vien kauniečių) po darbo atvyksta į miesto centre įsikūrusias kavines ir daro pastebimą įtaką eismo srautams vakarinio piko metu.

„Šie nepatogumai – tai natūrali kaina, kurią moka visi miestai už miesto centro ir senamiesčio gyvybingumą“, – svarstė P.Keras.

Pasak jo, anksčiau svarstytoje alternatyvoje vietoje arenai greta prekybos komplekso „Mega“ šiuo metu susiduriama su ne mažesnėmis eismo problemomis nei miesto centrinėje dalyje.

Kelio A1 atkarpoje tarp Jonavos gatvės ir IX forto eismo srautai vakarinio piko metu jau yra pasiekę maksimalią ribą. Tuo metu viešojo transporto galimybės bei galimybės pasiekti areną pėsčiomis šioje vietoje būtų gerokai menkesnės.

Susirinks daugiau žiūrovų

Kauno valdžios sumanymas atnaujinti pačiame miesto centre esantį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną iš lėto juda į priekį, o kai darbai bus baigti, jis taps dar vienu dideliu traukos centru.

Projektuotojai numatė, kad sporto renginių metu jame tilps 15 tūkst. žmonių, o koncertų metu – dvigubai daugiau. Šiuo metu paskelbtas antrasis stadiono rekonstrukcijos konkursas, mat pirmasis žlugo dėl dalyvių siūlomų pernelyg didelių kainų.

Iš pradžių planuota, kad darbai kainuos 25 mln. eurų ir bus baigti 2019-aisiais.

Vietos poreikis automobiliams – gerai žinoma problema, kuri nuolat buvo minima kalbant ir apie stadiono atnaujinimą, mat rekonstruojant kompleksą bus įrengta tik 1200 vietų. Papildomos erdvės numatytos Dainų slėnyje, Radvilėnų plente, Zoologijos sodo prieigose.

Miesto savivaldybė nusprendė statyti daugiaaukštę aikštelę K.Donelaičio gatvėje, taip pat praversiančią didžiųjų renginių metu.

Žiūrovams teks susitaikyti, kad iki stadiono vartų automobiliu nepavyks privažiuoti, o kuo arčiau pavyks privažiuoti, tuo daugiau laiko teks sugaišti išvažiuojant. Kita vertus, stadionas visiškai prisipildys tik porą kartų per metus, per didžiuosius renginius.

„Rekonstruotas stadionas neabejotinai įkvėps dar daugiau gyvybės Laisvės alėjai, miesto centrui bei senamiesčiui, o tai taip pat turės įtakos eismo srautams miesto centro prieigose“, – kalbėjo P.Keras.

Pasak savivaldybės atstovo, stadionas bus lengvai pasiekiamas pėsčiomis nuo miesto centro, šiuo metu rengiamas planas, kaip pagerinti stadiono pasiekiamumą viešuoju transportu, padidinti eismo laidumą gatvėse, vedančiose link stadiono.

Kauno miestas šiuo metu taip pat rengia Darnaus judumo planą, kuris turėtų pasiūlyti sprendimų, skatinančių miestiečius mažiau naudotis privačiu motoriniu transportu mieste, taip išlaisvinant miesto gatves nuo spūsčių.

Rotušės aikštėje – nauja eismo tvarka

Metų sandūroje visada tenka keisti eismo tvarką ir Rotušės aikštėje, kurioje kauniečius džiugina pagrindinė miesto eglė, todėl smarkiai padidėja transporto srautas.

Įvertinus sėkmingą praėjusių metų patirtį, šiemet vėl nuspręsta eismą Rotušės aikštėje organizuoti tik viena išorine aikštės kraštine.

Nuo Muitinės gatvės eismas leidžiamas viena kryptimi, tik išorine Rotušės aikštės dalimi link Muziejaus ir A.Jakšto gatvių.

A.Jakšto gatvės atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki Šv.Gertrūdos gatvės organizuojamas vienos krypties eismas.

M.Daukšos, Muitinės, Kumelių ir L.Zamenhofo gatvių sankryžoje bei Rotušės aikštėje įrengti kelių ženklai „Gyvenamoji zona“, kurioje didžiausias leidžiamas greitis yra 20 kilometrų per valandą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.