Į rimtesnes avarijas patekę vairuotojai žino, kad už pinigus, gautus iš draudimo bendrovės ir pardavus sudaužyto automobilio liekanas, tikrai ne visuomet pavyksta įsigyti kitą tokios pat būklės automobilį.
Iki šiol visos draudimo bendrovės plačiai taikydavo teorinį automobilio likutinės vertės skaičiavimą, tačiau po naujausios Aukščiausiojo Teismo nutarties atsivėrė galimybė reikalauti draudimo išmoką skaičiuoti kitaip - pagal realią automobilio vertę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė nutaręs, kad nėra teisinio pagrindo transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniuose santykiuose nustatant žalos, o kartu ir draudimo išmokos dydį remtis vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu.
Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio, šis kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.
Ginčas kilo dėl dviejų automobilių
Teismas žalos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykių metu buvo apgadintos transporto priemonės „Honda“ ir „Dacia“, kurios AB „Lietuvos draudime“ (toliau – ir ieškovė) buvo apdraustos transporto priemonių savanoriškuoju kasko draudimu.
Dėl eismo įvykių metu padarytos žalos buvo išmokėtos 1933 Eur ir 11 321,38 Eur draudimo išmokos. Apgadintų automobilių liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, pardavus jas atitinkamai už 167 Eur ir 1711,52 Eur.
Šių eismo įvykių kaltininkų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudęs „ERGO Insurance SE“ (toliau – atsakovas), tačiau jis atlygino AB „Lietuvos draudimui“ tik dalį žalos.
Nesutarė dėl sudaužytų automobilių vertės
Šalys nesutarė dėl transporto priemonių likučių vertės dydžio, nulėmusio žalos ir kartu draudimo išmokos dydį. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi teoriniu automobilių likutinės vertės skaičiavimu, o ne realia, aukcionų būdu nustatyta automobilių liekanų verte.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį patenkinti, argumentuodama tuo, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ reikalavimų.
Šie teisės aktai nedraudžia įvertinti transporto priemonės likutinę vertę ne teoriškai, o pagal rinkos paklausą ir pasiūlą, pavyzdžiui, aukciono būdu.
Aukcionas leidžia nustatyti realią individualaus automobilio liekanų vertę. Visiškai sunaikintos transporto priemonės liekanas gali nupirkti ribotas ratas subjektų ir nukentėjusiajam gali būti apsunkinta galimybė jas realizuoti, atgauti nors dalį draudiko nustatytos teorinės liekanų vertės.
Šiuo atveju papildomai paskelbus automobilių liekanų pardavimą tarptautiniame aukcione už „Dacia“ buvo pasiūlyta didžiausia kaina – 1000 Eur, pasiūlymų dėl „Honda“ nesulaukta.
Išmokos dydį galima skaičiuoti ne vienu būdu
Taigi teorinis liekanų vertės apskaičiavimas („Dacia“ – 3024 Eur, „Honda“ – 567 Eur) yra aiškiai neteisingas, neatitinka rinkos realijų. Ieškovės nuomone, didesnes galimybes ištirti rinkos paklausą ir operatyviai nustatyti rinkos kainą turi ne nepriklausomas ekspertas, apklausdamas ribotą kiekį suinteresuotų asmenų, bet aukciono rengėjas.
Kasacinis teismas, įvertinęs teisės aktus, kurie reguliuoja transporto priemonių valdytojų privalomosios atsakomybės draudimo teisinius santykius, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo šių teisės aktų nuostatas, reguliuojančias žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką, aiškinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiškai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratą tuo atveju, kai žalos atlyginimo dydis yra nustatomas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.
Tai reiškia, kad iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.
Tikrą vertę atspindi pardavimo kaina
Kasacinis teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, sutiko su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad aukcionas yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tuo remiantis nėra pagrindo teigti, jog pati savaime aukciono būdu parduoto turto kaina neatitinka tikrosios turto vertės.
Atvirkščiai, būtent turto pardavimo kaina gali geriausiai identifikuoti realią daikto vertę.
Pasak teisėjų kolegijos, vertinant, ar reali turto pardavimo aukcionu kaina konkrečiu atveju laikytina reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žalą, gali turėti reikšmės to turto pardavimo aplinkybės, sandorio, kuriuo tas turtas buvo parduotas, sudarymo aplinkybės, ypatumai, sandorio šalių ryšiai ir kt.
„Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė turėjo įrodyti, o atsakovas – paneigti, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimą pagal didžiausiai įmanomą turto vertę, be to, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktais argumentais, turėjo įrodyti, jog parduotų transporto priemonių likučių kaina nėra reali ir protinga“, – pažymėjo kasacinis teismas.
Nutarė - vertė turi būti nustatoma ne standartizuotai, o individualiai
Kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atitinkamas vertės nustatymo tvarkos nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu.
„Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos kaip tik patvirtina draudiko pareigą įvertinti visus jam pateiktus dokumentus, visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, tokiu būdu siekiant žalos dydį nustatyti taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės.
Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu“, – nurodė bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos.
Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
