Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertai pastebi, kad vis dar egzistuoja nemažai situacijų, kai į avarijas patekę vairuotojai ne tik pasišalina iš eismo įvykio vietos, bet apie nutikusį incidentą vėliau vengia pranešti draudimo įmonei.
Pabėga patys nesuprasdami
Visuomenėje vis dar gajus klaidingas požiūris, kad eismo įvykiu traktuojamas tik toks incidentas, kai yra padaroma akivaizdi žala kitai transporto priemonei. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas tvirtino, kad savo klaidas, remdamiesi šiuo mitu, teisina nemaža dalis vairuotojų.
„Daugelis jau primiršo Kelių eismo taisykles (KET), kuriose įtvirtinta nuostata, kad eismo elementus sudaro ne tik kitos transporto priemonės, bet ir visi kiti objektai šalia ar pačioje važiuojamojoje kelio dalyje.
Tad jeigu jūs atsitrenkėte į stulpą, saugumo salelę ar nulaužėte kelio užtvarą prie prekybos centro – tai jau laikoma eismo įvykiu. Šiuo atveju taip pat egzistuoja turto savininkas, kuris dėl jūsų kaltės patyrė žalą. Būtent dėl to įvykį būtina užregistruoti bei pasirūpinti nuostolių atlyginimu“, – aiškino R. Bieliauskas.
Nepaisant to, pasak draudimo eksperto, beveik trys ketvirtadaliai vairuotojų apie panašius incidentus keliuose neinformuoja policijos ar savo draudimo įmonės: „Tuomet jie tampa rimtais pažeidėjais – juk pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir atsakomybė už tokį nusižengimą numatyta itin griežta“, – tvirtino R. Bieliauskas.
Jis taip pat akcentavo, kad visi eismo elementai turi savo savininką. Dažniausiai tai būna savivaldybė ar kitas juridinis asmuo, tad tokiais atvejais, kai yra net ir minimaliai apgadinamas jų turtas, privalu atlyginti padarytą žalą.
Todėl R. Bieliauskas bet kokio eismo įvykio metu rekomenduoja apie tai pranešti policijos pareigūnams arba kreiptis į turto savininką bei kartu su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Raštelis – irgi pasišalinimas
Atvejų, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos, dažnai pasitaiko daugiabučių kiemuose, stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ir nuošalesnėse vietose. R. Bieliausko teigimu, vairuotojai iš avarijos vietos kartais pasišalina specialiai, o retkarčiais tiesiog dėl neapdairumo.
„Kartais vairuotojai tiesiog nepastebi, kad kažkur atsitrenkė. Vis tik pasitaiko nemažai atvejų, kai vairuotojai supranta padarę eismo įvykį, tačiau pamatę jo padarinius nusprendžia, kad nėra padaryta jokios žalos arba ji vos matoma plika akimi ir nėra prasmės kreiptis į policiją ar turto savininką. Toks elgesys nėra pateisinamas ir nuo atsakomybės neatleidžia“, – aiškino ekspertas.
Pasak jo, vairuotojai daro ir kitą klaidą – padarę eismo įvykį apie tai praneša netinkamu būdu.
„Tarp mūsų vairuotojų vis dar egzistuoja raštelių kultūra. Neretai jie, apgadinę kitą automobilį, nusprendžia neskambinti į policiją ar nelaukti turto savininko.
Kaltininkai tiesiog palieka už valytuvo užkištą lapelį pranešdami, kad būtent jie atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir prašo su jais susisiekti. Tačiau net ir tokioje situacijoje avarijos kaltininkas laikomas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos“, – teigė R. Bieliauskas.
Lieka kalti
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. buvo užfiksuoti 1996 atvejai, kuomet vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Draudimo eksperto teigimu, kartais tokius incidentus pavyksta išaiškinti liudininkų pagalba ar peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus.
Patys bėgliai, sulaukę kvietimo į policiją, dažniausiai teisinasi, kad jie tiesiog nepastebėjo padarytos avarijos ar dėl per mažos žalos nematė reikalo kreiptis į policiją ar turto savininką.
Vairuotojų pareigos nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas visais atvejais privalo nedelsdamas pranešti apie incidentą nukentėjusiam turto savininkui, o jeigu to padaryti nėra galimybės – policijai. R. Bieliauskas taip pat sako, kad neverta dėl kompensacijos už patirtą žalą su nukentėjusiuoju tartis tik žodžiu ir oficialiai nefiksuoti incidento, nes vėliau gali kilti nesusipratimų, ypač tada, kai žmogus nėra pažįstamas.
„Tik užpildžius deklaraciją ir užregistravus eismo įvykį, nuostolių atlyginimu – jeigu transporto priemonė yra drausta – pasirūpins draudimo bendrovė. Nevėluokite pranešti apie eismo įvykį, nes pavėluotas pranešimas numato draudikui regreso teisę.
Tai reiškia, kad kaltininkui, neinformavusiam apie eismo įvykį gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos grąžinti draudikui iš savo kišenės. Būtent dėl šios priežasties visuomet suskubkite informuoti savo draudimo bendrovę apie jus ištikusį eismo įvykį“, – sakė R. Bieliauskas.
Jei nukentėjusysis savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o kaltininkas nėra nustatytas, tai draudimo bendrovė neatlygins patirtos žalos.
Bet jei kaltininkas aiškus, tik neapsidraudęs, žalą už jį atlygina Transporto priemonių draudikų biuras.
Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių nuobaudų (750 eurų) sumos, užtraukia piniginę baudą nuo 600 iki 850 eurų bei gresia teisių atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
Kai padaryta žala viršija nurodytą sumą, gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo metų iki trejų.
