Verslininkų šykštumo pasekmė – kelių siaubu virtę sunkvežimiai

Tiek keiksmų, kiek kliūva krovininių automobilių vairuotojams, paleidžiama nedaugelio profesijų adresu.

Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Staškutė

2014-06-06 13:14, atnaujinta 2018-02-13 03:06

Nedidelių krovininių furgonų vairuotojai užkemša miestų gatves stabtelėdami kur papuola, didesni furgonai gąsdina beprotišku greičiu gatvėse lėkdami su nuzulintomis padangomis ir į dangų šviečiančiais žibintais, o vienas kitą lenkiantys sunkiasvoriai vilkikai surakina eismą užmiestyje.

Kodėl taip vyksta? Negi profesionalūs vairuotojai jaučia malonumą lėkdami lyg kelių chuliganai ar jiems nerūpi su kokios būklės automobiliu važiuoti?

„Grafikai sudėlioti glaustai“

Greičiausiai ne, bet sunkų darbą dirbantiems profesionaliems vairuotojams nelieka kito pasirinkimo, kai atlyginimas priklauso nuo vienintelės užduoties – kuo greičiau nuvežti krovinį, net jei tenka rizikuoti savo gyvybe.

„Jei įmonė samdydama užsimena, kad „grafikai sudėlioti glaustai“, reiškia, reiks suktis kuo greičiau ir nebus kada galvoti apie greitį. Sustojimas „ant avarinio“ taip pat – kol ieškosi, kur pastatyti mašiną normaliai, nespėsi iškrauti prekių“, - pasakojo furgoną Vilniuje vairuojantis Algirdas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas neslėpė, kad vienas iš dažniausių krovininių automobilių vairuotojų nusižengimų yra greičio viršijimas.

„Leistinas ir saugus greitis nėra tas pats“, - pabrėžė jis. Net ir oficialiai leistinas greitis važiuojant sunkvežimiu gali būti pavojingas, ypač per lietų, intensyviame eisme ar mieste.

„Vairuotojas visuomet turi pasilikti sau galimybę saugiai sustabdyti“, - patarė D.Šalomskas, aiškindamas kaip nuspręsti, koks greitis būtų saugus.

Nelieka vietos stabdyti

Su sunkiasvore transporto priemone labai greitai lakstyti nepavyktų, tačiau ir 20-30 km/val greičio viršijimas su krovininiu automobiliu yra itin pavojingas dėl pailgėjusio stabdymo kelio.

Tokiu atveju net jei sunkvežimio vairuotojas važiuotų nepažeisdamas kitų taisyklių, bet jam prieš nosį įsuktų ar staigiai stabdytų lengvasis automobilis, išvengti smūgio būtų dvigubai sunkiau nei neviršijant greičio.

Greičiui didėjant sunkvežimio stabdymo kelias ilgėja geometrine progresija. Amerikos automobilių klubo duomenimis, važiuojant 50 km/val. greičiu vidutiniškai pakrautas vilkikas gali sustoti per maždaug 23 metrų atstumą, važiuojant 70 km/val tam jau reikia 40 metrų, o 90 km/val – net 68 metrų.

Lenkimai – tik greičio iliuzija

Bene rizikingiausias skubančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų elgesys, pasak D.Šalomsko, yra lenkimai siauruose keliuose kaip „Via Baltica" magistralė. „Gal aplenkęs kitą vilkiką vairuotojas galvoja, kad greičiau nuvažiuos, bet visko įvyksta“, - tvirtino jis. Pareigūnas pabrėžė, kad tarp vilkikų greičių skirtumai visada tokie maži, kad net sėkmingai aplenkęs kitą vilkiką vairuotojas niekur nenuskubės.

Jei vienas vilkikas važiuoja 5 km/val didesniu greičiu už kitą, nuvažiavus 1000 km atkarpą juos skirs vos 50 km, ir tai jei šio skirtumo neištrins sustojimai prie šviesoforo ar pasipildyti degalų.

D.Šalomskas patvirtino, kad darbo-poilsio režimo pažeidimai taip pat yra įsišaknijusi problema.

Panašu, kad vilkikų vairuotojų problemas būtų galima vardinti ir vardinti – prasta sveikata, pervargimas, jų pačių lėkimas miestų gatvėmis, kitų vairuotojų nesupratingumas, o prie viso to prisideda ir neaiškios būklės automobiliai.

Išsiskiria „perliukai“

Techninių apžiūrų (TA) ekspertas Ramūnas Vėlavičius įsitikinęs, kad sunkiasvorių transporto priemonių būklė Lietuvos keliuose nėra labai bloga. Tačiau tarp prižiūrėtų sunkvežimių pasitaiko ir tokių, kad sunku įsivaizduoti kaip jie apskritai gali važiuoti.

„Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas paprastai būna samdomas žmogus ir vienas iš jo gynybos būdų būna sakyti, kad dingo stabdžiai, nesuveikė vairas ar panašiai. Bandoma prisidengti, bet įvykių dėl techninių priežasčių įvyksta tik keli procentai“, - tvirtino pašnekovas.

Pasak jo, komercinio transporto būklę paprasčiau palaikyti geresnę dėl dažnesnės, kasmetinės techninės apžiūros bei atidesnio stabdžių sistemos tikrinimo.

Bet verslininkai randa būdų apeiti techninės apžiūros reikalavimus. Pavyzdžiui, apžiūrai ant sunkvežimio uždėjus naujas padangas po TA jos nuimamos ir pakeičiamos atgal į nudėvėtas.

„Anksčiau būdavo tokių atvejų, kad žibintus pakeisdavo specialiai TA, o padangas pakeisti dar paprasčiau. Gal ir yra kas taip elgiasi, bet greičiausiai tai mažesnės įmonės, besistengiančios sutaupyti kiekvieną centą. Bet bandymas per daug taupyti neduoda nieko gero“, - sakė R.Vėlavičius.

Nėra kaip patikrinti sunkvežimių mieste

D.Šalomskas patvirtino, kad tarptautiniams pervežimams naudojami vilkikai paprastai būna tvarkingi, bet po miestus lakstantys mažesni sunkvežimiai pasitaiko ir labai prastos būklės.

„Galbūt pas mus per mažai kontrolės postų. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) turi mobilių kontrolės postų, kur gali išsamiau apžiūrėti krovininius automobilius, bet jie naudojami užmiestyje. Nė viename mieste kontrolės postų tikrai nėra“, - neslėpė jis.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį VKTI inspektoriai patikrino 7 tūkst. 922 krovininių automobilių techninę būklę ir aptiko net 19 tokios prastos būklės sunkvežimių, kad uždrausta juos toliau eksploatuoti.

Dar 85-uose automobiliuose buvo problemų su apšvietimo įranga, 35-uose buvo sugedę tachografai arba ribotuvai, 47 sunkiasvoriai važiavo su sugedusia važiuokle arba nutrintomis padangomis, o 76-uose automobiliuose buvo išmetamųjų dujų problemų arba alyvos nuotėkis.

Techninę apžiūrą pernai iš pirmo karto perėjo tik 53,12 proc. krovininių automobilių, priklausančių N2 klasei, kai bendroji masė siekia nuo 3,5 t. iki 12 t. Sunkesnieji, N3 klasės automobiliai, sveriantys daugiau nei 12 t. TA įveikė geriau - 63,71 proc. jų užteko pirmojo apsilankymo.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.