Visą žiemą jis važinės Tenerifės gatvėmis. Tačiau kol pasieks Tenerifę, „Ferrari 360 Spider“ šeimininkai, sportinių automobilių entuziastai Rokas Markevičius ir Kirilas Ososovas sugalvojo aplankyti ne vieną superautomobilių gerbėjams svarbią vietą: Vokietijos autobanus, Maranelą Italijoje, „Ferrari“ muziejų, garsiąją „Formulės 1“ trasą Monake ir pan.
Vairavo 1000 žmonių
Pirmasis sezonas buvo intensyvus: 4 šalys, daugiau nei 50 renginių, per 1000 klientų.
Pramogos dovanų kuponus platinančios įmonės „Laisvalaikiodovanos.lt“ atstovė Vaida Sindaravičiūtė sakė, kad abejingų vairuotojų nebūna: vieniems patinka automobilio išvaizda, tuo, kaip aplinkiniai reaguoja kelyje.
Kiti nustemba, kad salonas gana asketiškas. Visiems patinka įspūdingas variklio gaudesys, ypač važiuojant Geležinio Vilko gatvės tuneliu. Dauguma pirmą kartą važiuoja kabrioletu, kiti nustemba, kad nėra galinių sėdynių. Žinoma, 400 AG variklis taip pat džiugina kiekvieną.
„Pusiau automatinė F1 transmisija, jos valdymas ir adaptacija važiavimo sąlygoms vairuotojams kelia daug klausimų. Daug klientų nustemba pamatę tik du pedalus. Jie įsivaizduoja, kad sportiški automobiliai būna tik su įprasta greičių dėže.
Jiems paaiškiname, kad „Formulėje 1“ irgi tik du pedalai ir tuo metu F1 greičių dėžės veikimo principas buvo lygiai toks pat. Kiti galvoja, kad sėda prie raketos šturvalo ir tuoj skris, tačiau didžiausias „Ferrari“ privalumas ne variklio galia, bet tai, kaip tarpusavyje dera visi automobilio komponentai: variklis, greičių dėžė, pakaba, padangos, aerodinamika, išvaizda, garsas, suformuotas įvaizdis ir visa kita, kas leidžia vairuojant tokią mašiną jausti visišką laisvę ir dominavimą“.
Raudonasis superautomobilis taip pat traukia ir aplinkinių dėmesį. Jie palydi žvilgsniu, kelia nykštį į viršų, fotografuoja, mojuoja ir garsiai sako komplimentus. Tačiau daugiau problemų kyla, kai vairuotojai dairosi į veidrodėlį, kad apžiūrėtų automobilį, ir neseka situacijos kelyje priešais save.
Tačiau ne tik maloni kitų vairuotojų reakcija lydi šalia važiuojantį „Ferrari“. Nemažai vairuotojų, ko gero bandydami parodyti savo vairuojamo automobilio „galimybes“, stengiasi aplenkti „Ferrarį“, nepaisydami kelių eismo taisyklių ir elgdamiesi neatsakingai.
Suomiai ne tokie ir šalti
Lygindama lietuvių, latvių, estų ir suomių vairuotojus, V.Sindaravičiūtė labiausiai išskyrė suomius: „Nemaža dalis sutiktų vairuotojų iš Suomijos savo garaže turi amerikietišką ar išskirtinį europietišką „savaitgalio“ automobilį.
Tačiau jiems smalsu pavairuoti būtent „Ferrari“, nes jis – suomių svajonė. Nežiūrint į skandinavišką santūrumą, daugiausiai emocijų vairuojant taip pat linkę rodyti suomiai“.
Aiškesnį skirtumą galima įžvelgti tarp žmonių, pirkusių pramogą sau nuo gavusių dovanų. Pirkę sau labiau linkę rizikuoti, jie bando atrasti mašinos galimybes. O gavę dovanų klientai ateina šventiškai nusiteikę, dažniausiai – su didele kompanija draugų ar šeimos narių ir į „Ferrari“ žiūri kaip į elegantišką dovaną, su kuria stengiasi elgtis pagarbiai.
Jaunimas taip pat labiau nori „spausti“: „Kartais atrodo, kad tik pagreitis juos tedomina“, – jaunuolių vairavimo subtilumus pristato pašnekovai. Vyresnė publika daugiau atkreipia dėmesį į išskirtinumus, ieško panašumų ir skirtumų su jų praktikoje vairuotais automobiliais. Brandesni vairuotojai taip pat labiau suvokia jiems tenkančią atsakomybę.
Moterys sudaro iki 10 proc. klientų visose šalyse, jos yra atsargesnės už vyrus: „Moterys, kaip ir kasdien keliuose, važiuoja daug atsargiau ir labiau kreipia dėmesį į dizainą, nei į technines charakteristikas“, – sakė pramogos instruktoriai.
Kelionė po Europą
Pabaigus pirmąjį sezoną, „Ferrari“ pramogos organizatoriams kilo mintis pratęsti šiltąjį sezoną.
Atsivertus Europos žemėlapį nesunku atrasti piečiausią jos tašką – Kanarų salas. Norint iš Lietuvos jas pasiekti automobiliu, reikia sausuma nuvažiuoti bemaž 4000 km ir vėliau 1500 km plaukti keltu.
Tenka pravažiuoti visą Vakarų Europą. Tada ir kilo mintis pakeliui aplankyti automobilių sporto gerbėjų pamėgtas vietas. Kelionės dalyvių laukia 10 dienų trasoje, iš kurių aštuonias dienas važiuos, o dvi – plauks keltu.
Kaip pasakojo V.Sindaravičiūtė, ne vienas pramogos dalyvis, sėdęs prie „Ferrari“ vairo, klausdavo, kokiu greičiu bandėme su „Ferrari“ važiuoti.
Lietuvoje nėra tinkamos vietos patirti visą „Ferrari“ greitį, todėl kelionės dalyviai, vos pasiekę pirmąjį kelionės tašką – Vokietijos autobanus, kur greitis nėra ribojamas, žada išpildyti ko gero kiekvieno vairuotojo svajonę – paspausti „kiek eina“ bei pasiekti artimą maksimaliam (290 km./val.) „Ferrari“ greitį.
Trumpam „Ferrari“ sugrįš į tėvynę
Vėliau kelionės dalyvių maršrutas ves į „Ferrari“ širdį – Maranelą. Tai Italijos miestelis, kuriame stovi „Ferrari“ gamykla, šalia gamyklos įrengta žiedinių lenktynių Fiorano trasa, skirta superautomobilių bei „Formulių“ bandymams, o visas miestelis tiesiog alsuoja „Ferrari“ dvasia: viešbučiai papuošti garsių lenktynininkų nuotraukomis, formulių bei kitų automobilių detalėmis, pastatai raudonos spalvos, o prie kiekvieno namo siūloma išbandyti įvairius „Ferrari“ automobilių modelius. Maraneloje veikia ir garsus „Ferrari“ istorijos muziejus.
Iš Maranelos „Ferrari“ judės į Monaką. Tikriausiai kiekvienas norėtų su „Ferrari“ pravažiuoti senąją „Formulės 1“ trasą, paklausyti variklio gausmo tunelyje, iš kurio išvažiuodami lenktynininkai, apakinti šviesos, turi tiksliai numatyti stabdymo tašką.
Kelionės dalyviai žadėjo, jog jei Monte Karle kazino nepraloš visų pinigų, toliau važiuos pro Nicą, Barseloną, Valensiją, Gibraltarą ir Kadiso uoste išplauks į Kanarus.
Iššūkių nebijo
„Ferrari“ savininkai ypatingų netikėtumų kelyje nesitiki: „Tolimos kelionės tokiu sąstatu mums nėra naujiena, juk su šiuo bolidu vasarą aplankėm Latviją, Estiją, Suomiją.
Tik nesinorėtų turėti netikėtų techninių problemų dėl kurių rizikuotume nespėti į laivą, bet pasiliekame vienos dienos atsargą nenumatytiems atvejams. Didžiausias iššūkis – nepramiegoti stotelės Tenerifėje ir nenuplaukti į kitą salą, nes tas pats keltas aplanko daugumą Kanarų salų“, – juokauja kelionės dalyviai.
