Tad kaip mes susikalbame? Žargoną dažniau vartoja vyresnio amžiaus žmonės, dar mokantys rusų kalbą, nors „glušitelį“ ar „prikurkę“ galime išgirsti ir iš jauno vairuotojo lūpų.
Ar visus svetimybėmis vadinamus dalykus mokėtume įvardyti taisyklingai?
Lietuviški atitikmenys
Pavyzdžiui, kaip „begunoką“ ar „trampliorių“ lietuviškais žodžiais keičia kalbos žinovai?
Atsakymą į šį klausimą puikiai žino Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona. Jis „trampliorių“ įvardino kaip skirstytuvą, o „begunoką“ – skirstytuvo skriejiką.
Įdomu tai, kad didžiąją dalį barbarizmais vadinamų automobilio detalių pavadinimų lietuviškais atitikmenimis be vargo moka pakeisti ir patys mechanikai.
Jiems, o taip pat ir kiekvienam vairuotojui vertėtų žinoti, kad „fiškė“ yra jungtis, „faros“ – žibintai, „patfarnikai“ – pažibinčiai, o „prikurkė“ – prietaisas cigaretei pridegti.
Ne viską būtina keisti
Automobilių servisuose naudojami ir mažiau populiarūs slaviškos kilmės žodžiai, tokie kaip „krestovina“ (lygių kampinių greičių šarnyro kryžmė), „pylnikas“ (pusašio lanksto apsauga) ar „atboinikas“ (metalinė ar guminė apsaugą suteikianti detalė).
Kiek labiau paplitę tokie neformalios kalbos „perlai“ kaip „pravodkė“, kuri reiškią elektros laidų instaliaciją, ar „kusačkėmis“ ne tik mechanikų vadinamos žnyplės.
Visgi yra ir tokių žodžių, kurie nors ir skamba keistai, tačiau yra vartotini. „Lingės“, kurios iki šiol naudojamos sunkiasvorių transporto priemonių konstrukcijoje yra lietuviškas terminas.
„Ventilio“ taip pat kitaip pavadinti nepavyks, o šnekamojoje kalboje gali būti vartojamas ir terminas „krokodilai“ (laidų gnybtai).
Daugės angliškų terminų
„FlixAuto“ serviso vadovas Artūras Puidokas pasakojo, kad žargono naudojimas jų darbe yra naudingas. Vyresnio amžiaus klientams tokiu būdu yra gerokai lengviau paaiškinti, kas nutiko.
Lietuvoje atsinaujinant automobilių parkui sąsajų su rusiškais automobiliais ir jų detalėmis lieka vis mažiau. O būtent sovietinės technikos mazgus buvo įprasta vadinti slaviškais žodžiais.
A.Smetona pažymėjo, kad atskiros veiklos srities terminologija visuomet bus gerokai platesnė už oficialų žodyną, todėl svetimybių išvengti niekaip nepavyks.
Anot jo, natūralu tikėtis, kad artimiausiais metais pradės daugėti angliškos kilmės terminų.
Plačiau žiūrėkite LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.
