Ilgiausios ir trumpiausios Kauno gatvės paradoksai kelia šypseną

Kokia Kauno gatvė yra ilgiausia? Tai tikrai ne Ilgoji, kuri driekiasi tik 400 metrų. Šis paradoksas kelia šypseną. Istorikai įsitikinę, kad tai parodo, jog suteikiant gatvėms pavadinimus reikėtų pagalvoti.

Trumpiausia Kaune yra Lydos gatvė. 70 metrų ilgio atkarpoje stovi vos du namai. Atvykus atrodo, kad tiesiog pasuki į prie namų esančią automobilių aikštelę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Trumpiausia Kaune yra Lydos gatvė. 70 metrų ilgio atkarpoje stovi vos du namai. Atvykus atrodo, kad tiesiog pasuki į prie namų esančią automobilių aikštelę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ilgiausia ir viena tiesiausių Kauno gatvių yra Savanorių prospektas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ilgiausia ir viena tiesiausių Kauno gatvių yra Savanorių prospektas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

Nov 13, 2016, 4:44 PM, atnaujinta Apr 18, 2017, 1:55 AM

Kaune yra Ilgoji ir Trumpoji gatvės. Tačiau kurios miesto gatvės iš tiesų yra ilgiausios ir trumpiausios?

Ilgiausias Kaune – Savanorių prospektas. Jis prasideda miesto centre ir driekiasi iki pat Kauno – Vilniaus automagistralės.

Dar itin ilgos gatvės Vilijampolėje, Aleksote. Vienos jų pavadinimas susijęs su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą.

Viena trumpiausių iš tiesų yra Trumpoji gatvė, iš senamiesčio vedanti į Žaliakalnį. Tačiau ji turi ir konkurentę. Miesto centre yra Lydos gatvė, kurioje stovi vos du namai. Šią gatvę sunkiai randa patys kauniečiai.

Ilgoji gatvė taip pat driekiasi vos 400 metrų.

Istorikai įsitikinę, kad tokie paradoksai nutinka keičiantis pačiam miestui. Keičiasi ir gatvių pavadinimų mados. Dabar vėl madinga garbinti tarpukario laikus ir asmenybes.

Tačiau kuriant pavadinimus naujai besiformuojančioms gatvėms galima būtų pasitelkti išradingumą ir pasiremti miesto istorija.

Driekiasi per pusę miesto

Ilgiausia ir viena tiesiausių Kauno gatvių yra Savanorių prospektas. Jo ilgis – 7,61 kilometro. Prospektas prasideda miesto centre – Laisvės alėjos, Vilniaus ir Šv. Gertrūdos gatvių sankirtoje.

Judri gatvė driekiasi per Žaliakalnį, yra Dainavos ir Eigulių seniūnijų skiriamoji riba ir baigiasi prie magistralės, vedančios į sostinę.

Ši gatvė turi turtingą istoriją. Jos pradžia laikoma 1835 metais nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos traktas. Gatvė buvo šio trakto dalis.

Iki 1915 metų ji vadinosi Peterburgo gatve. Vėliau ketverius metus – Vilniaus gatve. Nuo 1919 iki 1938 – Ukmergės plentu.

1938 metais minint Nepriklausomybės kovų 20-metį gatvei suteiktas Savanorių prospekto vardas. Sovietmečiu jis pervadintas Raudonosios armijos garbei. 1989 metais sugrąžintas Savanorių prospekto pavadinimas.

Prigijo keistas vardas

Šios gatvės istoriją yra tyrinėjęs Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos skyriaus specialistas Mindaugas Balkus. Jis pasakojo, kad XIX amžiaus pabaigoje, kai Kaunas tapo pirmos klasės tvirtove, Savanorių prospekto ir dabartinės Tvirtovės alėjos sankryžoje buvo įrengti vartai.

„Dėl to ir tarpukariu vietos gyventojai šią vietovę vadino geležiniais vartais“, – pasakojo M.Balkus.

1927 metais gatvė buvo 6 metrų pločio, grįsta makadamu. Šalikelėse plytėjo neišvaizdūs nuotekų grioviai. Gatvę buvo nuspręsta dvigubai paplatinti. Taip ji tapo 12 metrų pločio, išgrįsta lauko akmenimis, o 2,5 metrų pločio šaligatvius nutarta išgrįsti betono plytomis.

Vėliau prospektas dar ne kartą patyrė rekonstrukcijų.

Pirmauja Vilijampolė

Keletas ilgų miesto gatvių yra Vilijampolėje. Raudondvario plentas yra 6,66, Panerių gatvė – 6,54 kilometrų ilgio. Dainavos mikrorajone esanti Kovo 11-osios gatvė driekiasi 5,2 kilometro.

Centre ilgiausias yra Karaliaus Mindaugo prospektas. Jo ilgis – 3,25 kilometro. Pagrindinė Žemųjų Šančių arterija – A.Juozapavičiaus prospektas – 3,15 kilometro.

Taip pat viena ilgiausių gatvių Kaune yra Europos prospektas. Nuo Aleksoto iki miesto centro besidriekiančios gatvės ilgis – 6,75 kilometro.

Krikštatėvis – profesorius

Dabartinis Europos prospektas 2004 metais buvo rekonstruojamas, virto plačia magistraline gatve. Iki to laiko ji vadinosi J.Bakanausko vardu.

2004 metais Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė pasakojo, kad tada profesorius Algirdas Avižienis ir pasiūlė gatvę pervadinti.

„Tai buvo simboliška. Iš Vakarų Europos atvykstantys svečiai šia gatve patenka į Kauno centrą“, – pasakojo L.Navickienė.

Kai kurias gatves sunku rasti

Aleksote galima užtikti ir Ilgąją gatvę. Tiesa, jos ilgis – vos 0,41 kilometro. Kodėl ji taip buvo pavadinta, dabar sunku pasakyti. Aleksoto seniūnė spėjo, kad tuo metu, kai ji buvo nutiesta, aplinkui ilgesnių gatvių nebuvo.

O štai Trumpoji gatvė yra Kauno senamiestyje. Ji prasideda nuo Benediktinių gatvės ir veda į Žaliakalnį. Jos ilgis 0,07 kilometro. Joje stovi 6 namai.

Tačiau ši gatvė turi konkurentę. Naujamiestyje greta, šalia K.Donelaičio gatvės, galima aptikti Lydos gatvę. 0,07 ilgio atkarpoje stovi vos du namai. Atvykus į šią vietą atrodo, kad tiesiog pasuki į prie šių namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę.

Šioje gatvėje įsikūrę verslininkai sakė, kad dėl jos trumpumo patiria nepatogumų.

Šioje vietoje esančios vienos reklamos agentūros darbuotojas Marius Tamulionis sakė, kad šios gatvės nežino net patys kauniečiai.

„Kai klientams reikia paaiškinti, kur ji yra, tenka sakyti, kad atvykus prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos padalinio K.Donelaičio gatvėje reikia sukti į kiemą“, – sakė vyras.

M.Tamulionis pasakojo, kad su ta pačia problema susiduria ir kitų Lydos gatvėje esančių firmų darbuotojai. Todėl prie gatvės reikėtų pastatyti lentelę su nuoroda, kuri būtų matoma iš toli.

Gyventojai norėjo pagerbti princesę Dianą

Dalia Paplauskienė

Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės sekretorė

„Tokios situacijos, kokia susidarė Aleksote ir Ramučiuose, pastaruoju metu, anksčiau nėra buvę.

Pastaruosius 10 metų darbo grupei bendradarbiauti su Kauno rajonu dėl vienodų gatvių pavadinimų ir jų keitimo neteko. Matyt, atėjo metas galvoti, kaip šią situaciją pakeisti drauge.

Su Kauno rajono savivaldybe dirbti drauge visai neseniai teko sprendžiant kitokį reikalą. Prie miesto buvo prijungta dalis Energijos gatvės, kuri iki šiol driekėsi rajone. Buvo nuspręsta, kad gatvės pavadinimas ir rajone, ir mieste nesikeis. Didžiausias gatvių pavadinimo keitimo vajus buvo kilęs 1997 metais. Tada daug Kauno rajono teritorijų buvo prijungta prie miesto. Teko keisti apie 100 gatvių pavadinimus. Tada darbo grupė stengėsi įamžinti Kauno marių dugne atsidūrusių kaimų pavadinimus.

Suteikiant pavadinimus visada atsižvelgiama į tai, kokios yra aplink esančios gatvės. Pavyzdžiui, jei rajone daug dailininkų ar rašytojų vardais pavadintų gatvių, tokia tradicija tęsiama. Pavadinimus dažniausiai galvoja ir parenka istorikai, lituanistai ir kitų sričių specialistai. Gyventojai juos siūlo retai.

Kartais kauniečių pasiūlymai nustebina. Rokuose besikuriančios naujos gatvės gyventojai pageidavo, kad jai būtų suteiktas princesės Dianos vardas. Gatvė driekiasi laukuose, aplinka nelabai kokia. Todėl tokį pasiūlymą darbo grupė atmetė.“

Dėl pavadinimo susidarė tikra painiava

Viena Aleksote esanti gatvė nuo seno vadinama Erdvės gatve. Tai gana rami vietovė, kurioje įsikūrę nuosavi namai. Tačiau neseniai gatvėje tapo neramu. Į ją vis užsuka sunkiasvoriai krovininiai automobiliai. Iš Portugalijos, Ispanijos atvykstantys vairuotojai Erdvės gatvėje ieško logistikos centrų.

Aleksoto gyventojas Antanas Kazlauskas pasakojo, kad atvykę vairuotojai tikina, jog navigacijos prietaisai nurodo, kad Erdvės gatvė yra Kauno mieste. Tačiau iš tiesų jiems logistikos centrų reikia ieškoti Ramučiuose (Kauno r.) esančioje Erdvės gatvėje.

Aleksotiškiai teigė, kad krovininiai automobiliai drumsčia jų ramybę, gadina gatvės dangą. Taip pat gaila ir priverstų klaidžioti užsieniečių vairuotojų.

Kauno gyventojai drauge su Aleksoto seniūne bandys kreiptis į Ramučiuose esančios Erdvės gatvės pastatų savininkus. Prašys, kad šie pasistengtų pavadinimą pakeisti, nes Kaune esanti gatvė Erdvės vardą turi kur kas seniau.

Galima įamžinti daktarą Kripštuką

Jonas Vaičenonis

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centro vadovas

„Tokių paradoksų, kai, pavyzdžiui, Ilgoji gatvė dabar yra tikrai ne pati ilgiausia mieste, pasitaiko retai. Tai kelia šypseną. Tačiau taip nutinka, nes miestas plečiasi. Vis dėlto tai parodo, kad kuriant gatvių pavadinimus reikėtų gerai pagalvoti.

Žvelgiant, kokios gatvių pavadinimų mados istoriškai vyravo Kaune, matyti, kad daugeliu atvejų tai priklausė nuo kiekvieno gyvenamojo rajono raidos.

Tarpukaryje besiplečiant Žemiesiems Šančiams čia daugybei gatvių buvo suteikti įvairių valstybių pavadinimai.

Žaliakalnis buvo miesto pakraštys, todėl čia daug gėlių, vaisių, augalų vardais pavadintų gatvių.

Žvelgdamas į dabartines tendencijas pastebiu, kad neretai vėl prisimenamas tarpukaris. Pavyzdžiui, greta Garliavos formuojamas naujas gyvenamasis rajonas. Pagrindinei gatvei suteiktas Vyčio Kryžiaus pavadinimas. Aplinkui gatvės pavadintos tarpukariu šį apdovanojimą pelniusių asmenų pavardėmis.

Tačiau kurdami pavadinimus gyventojai galėtų būti ir išradingesni. Lenkijos sostinėje Varšuvoje yra Mikės Pūkuotuko gatvė.

Mes turime tarpukariu gyvenusį rašytoją Julių Kaupą. Jis yra parašęs pasakų knygą „Daktaras Kripštukas pragare“. Veiksmas vyksta tarpukario Lietuvoje ir Kaune.

Manau, kad būtų prasminga, jei kokia nors drąsi ir istoriją branginanti bendruomenė savo gatvę norėtų pavadinti Daktaro Kripštuko vardu.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.