Pirmą rimtą etapą įveikusieji arba turi laukti ilgose eilėse, arba susimokėti duoklę egzamino vietų perpardavinėtojams.
Tačiau dabar žadama, kad padėtis keisis.
Balandį pradėjo veikti atnaujinta „Regitros“ registracijos į vairavimo egzaminus sistema, kuri turėtų suvaldyti įsisukusį perpardavinėtojų pelnymosi šaltinį.
Klestėjo perpardavinėtojai
Kaip tvirtino VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, nuo 2004 m. veikianti registracija internetu į teorijos ir praktikos vairavimo egzaminus – iki šiol populiariausia paslauga tarp „Regitros“ klientų.
Pasak jo, tai buvo viena pirmųjų internetinės registracijos sistemų visoje Europoje, o per 13 metų technologijos gerokai patobulėjo, tad registraciją atnaujinti buvo būtina.
Tuo labiau kad pastaruoju metu į praktinį egzaminą bandantys registruotis vairuotojai pastebėjo, kad laisvų vietų tenka laukti labai ilgai – dvi savaites ar net ilgiau. O skelbimų tinklapiuose ir socialiniuose tinkluose gausu siūlančių egzaminą pagreitinti – tereikia sumokėti 15 eurų ir pateikti perpardavinėtojui savo asmens kodą.
Įprasta abejotinos paslaugos schema būdavo tokia: perpardavinėtojas užsiregistruoja būsimo vairuotojo asmens kodu „Regitros“ sistemoje artimiausiu laisvu laiku ir nuolat tikrina sistemą, ar neatsirado dar artimesnė laisva egzamino vieta.
Vos radęs atsilaisvinusią vietą jis skubiai pakeisdavo egzamino datą į ankstesnę ir taip pavykdavo sumedžioti egzaminą net kitą dieną po užsakymo.
Tuomet užsakovui telikdavo atvykti į egzaminą ir tikėtis, kad paslaugos teikėjas nepanaudos jo asmens kodo blogiems tikslams.
Jungsis per banką
Nuo šiol būsimiesiems vairuotojams reikės jungtis per elektroninės valdžios vartus, pvz., per el. bankininkystės sistemą.
Kaip aiškino projekto vadovė Vera Makušenko, prisijungus per naująją sistemą būsimajam vairuotojui nereikės suvesti tiek daug duomenų kaip anksčiau, o sistema leis pasirinkti tik tuos egzaminus, kuriuos žmogus gali laikyti. Kartu pakeistas ir registracijos svetainės dizainas, prisitaikantis pagal įrenginį.
„Registraciją bus galima atlikti tik sąžiningai. Dėl naujos apsaugos sistemos robotai nebegalės automatiškai ieškoti laisvų egzaminų vietų“, – tvirtino ji.
Kol kas „Regitra“ paliko ir galimybę registruotis tik su asmens duomenimis, bet tokia registracija gerokai apribota. Tokiu būdu nebeliko galimybės keisti egzamino laiko, galima tik užsiregistruoti arba atšaukti vizitą.
„Pastebėjome, kad perpardavinėtojai dažniausiai bando pakeisti egzamino laiką. Tai bus įmanoma tik per e. valdžios vartus.
Jau skaitėme komentarus, pardavėjai sukilo, kad neva „Regitra“ biurokratiją perkėlė į elektroninę erdvę. Jei uždėti tris varneles yra biurokratija ir tai sukėlė tokią reakciją, vadinasi, padarėme teisingai“, – sakė S.Šuminas.
Jis vylėsi, kad vairuotojai bus atsakingi ir neatiduos neaiškiems asmenims savo banko prisijungimo kodų.
Nusikaltimo nedaro
S.Šuminas užtikrino, kad pati „Regitra“ laisvų vietų neparduoda nei tarpininkams, nei vairavimo mokykloms, o tokių paslaugų teikėjai patys tikrina sistemą ir medžioja atsilaisvinusias egzaminų vietas.
Pasak pašnekovo, teisiškai tokia veikla nėra nelegali, jei pardavėjai savo veiklą deklaruoja Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Bet pradedantys vairuotojai jaučiasi nusivylę, kad negali patys rasti artimesnio egzamino laikymo laiko.
Ši problema ypač aktuali laikantiems praktinį vairavimo egzaminą nebe pirmą kartą, nes pirmą kartą tai darantiems „Regitra“ rezervuoja praktinio vairavimo egzamino vietą per 7 dienas po vairavimo mokyklos baigimo. O kartojantiems egzaminą tenka stoti į bendrą eilę ir čia artimiausią laisvą vietą galima rasti maždaug po 9 dienų, palaukti tinkamo laiko gali tekti ir kelias savaites.
„Regitros“ duomenimis, vidutiniškai vairuotojai egzaminą kartoja po 24 dienų, o A kategorijos egzamino dėl sezoniškumo gali tekti laukti ir ilgiau nei mėnesį.
Kodėl atsiranda laisvų vietų?
Sistemoje trumpam išnyrančios laisvos egzaminų vietos, kurių ir tyko perpardavinėtojai, atsiranda tada, kai jų neužpildo laikantieji pirmąkart arba kas nors atsisako rezervuotos vietos.
Kaip pasakojo S.Šuminas, panaši problema buvo beatsirandanti Švedijoje, bet tuomet šios šalies egzaminuotojai nusprendė laisvų vietų negrąžinti į sistemą. Jei žmogus egzamino atsisakydavo, tos vietos negaudavo niekas.
Tačiau tai brangina paslaugą ir iš dalies didina eiles, tiesiog visi jose laukia vienodai ilgai.
„Mes galėjome lengvai sutvarkyti, kad laisvų vietų nebūtų apskritai.
Tai būtų galima pasiekti panaikinus prioritetą laikantiems egzaminą pirmą kartą, nes jiems rezervuojamos septynios dienos, kurios paprastai neužpildomos visiškai, todėl kartais naktį atsiranda laisvų vietų.
Jei tokio prioriteto nebūtų, nebūtų ir laisvų vietų, bet nusprendėme jo neatsisakyti, nes baigę mokyklas vairuotojai tvirtina, kad laukiant užsimirš žinios“, – aiškino S.Šuminas.
Vyksta į kitą miestą
VĮ „Regitra“ Veiklos departamento Egzaminavimo ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo skyriaus vadovas Saulius Ščiuplys patikslino, kad eilės laikyti egzaminą panašios visuose įmonės padaliniuose.
„Tai kaip susisiekiantys indai. Vos viename mieste pailgėja eilės, vairuotojai ima dairytis aplinkui ir registruojasi kituose miestuose. Egzaminą galima laikyti bet kuriame padalinyje.
Vilniuje egzaminų srautas didžiausias, bet kai kurie žmonės įsitikinę, kad mažesniuose miesteliuose išlaikyti lengviau. Esame turėję kuriozinę situaciją, kai didmiestyje egzamino neišlaikęs žmogus nuvyko į mažesnį miestą ir ten sutiko tą patį egzaminuotoją, pas kurį neišlaikė pirmą kartą, – tarp padalinių vyksta specialistų rotacija“, – pasakojo jis.
Egzaminą išlaiko kas antras
„Regitros“ duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį fiksuota 132 tūkst. registracijų internetu (neįskaitant egzamino laiko keitimo). Kitais būdais į vairavimo egzaminus buvo registruotasi beveik 38 tūkst. kartų.
Per 2016 m. „Regitra“ priėmė 119 tūkst. teorinių žinių tikrinimo ir 133 tūkst. praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų tikrinimo egzaminų.
Neišlaikius praktinio egzamino jį kartoti galima ne anksčiau nei po 7 dienų. Neatvykus į egzaminą ir apie tai nepranešus kitą kartą galima registruotis tik po 30 dienų.
„Regitros“ duomenimis, 2016 metais iš pirmo karto teorijos egzaminą išlaikė 55,22 proc. naujų vairuotojų, o praktikos – 40,74 proc. laikiusiųjų automobiliu su mechanine pavarų dėže ir 45,59 proc. su automatine dėže.
Tai yra geriausi rezultatai per keletą pastarųjų metų, bet jau tapo įprasta, kad egzaminą sėkmingai išlaiko maždaug kas antras būsimasis vairuotojas.