Skubantys ar mažiau atidūs vairuotojai gali sumaišyti degalų pistoletus ir į baką prisipilti ne to, ko reikia.
LRT.lt kalbinti ekspertai pataria, ką daryti tokiu atveju, kad klaidos pasekmės būtų kaip įmanoma mažesnės.
Svarbiausia – neužvesti automobilio
Nelaimėliai, kurie į automobilius įsipila netinkamų degalų – automobilių servisų ir tiekimo sistemų remonto darbus atliekančių įmonių kasdienybė.
Kaip teigia serviso R2L meistras Vidmantas Volodinas, pagelbėti nepavydėtinoje situacijoje vairuotojai prašo nuolat.
„Daugeliui vairuotojų bent kartą gyvenime nutinka taip, kad įpilama netinkamų degalų.
Kadangi mes konsultuojame telefonu ištisą parą, tokių skambučių gauname dažnai, ypač anksti ryte, po švenčių ir savaitgaliais“, – LRT.lt sako V. Volodinas.
Vairuotojams pirmiausia pasakoma pagrindinė taisyklė – jokiu būdu nevesti automobilio.
Tik išsiaiškinus visas aplinkybes priimamas sprendimas, kaip elgtis, kad žala, kurią būtų kaip įmanoma mažesnė.
„Tokiais atvejais svarbiausia atsiminti, kiek ir kokių degalų įpylėte, nevesti automobilio ir skambinti specialistams, kurie patars, ką daryti toliau.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, į baką netinkamų degalų įpylus tik kelis litrus, situaciją galima mėginti išspręsti skiedžiant netinkamą kurą tinkamu.
Tačiau yra tam tikros ribos. Pavyzdžiui, jei netinkamais degalais buvo užpildyta daugiau nei 3–5 proc. bendros bako talpos, skiedimas gali nepadėti ir automobilio geriau nevesti.
Bet kokiu atveju, esant tokiai situacijai visada geriausia paskambinti į servisą, kur jums konsultaciją suteiks specialistai“, – paaiškina V. Volodinas.
Nepastebėjus klaidos – didelės išlaidos
Kad įpylus mažą kiekį netinkamų degalų važiuoti automobiliu dar galima, teigia ir purkštukų bei siurblių remontu užsiimančios įmonės „Oro srautas“ direktorius Visvaldas Gudonis.
Jis prisipažino, kad ir pačiam yra tekę pakliūti į tokią situaciją, kai į baką vietoj dyzelino įsipylė benzino.
Šią savo klaidą jis pastebėjo pakankamai greitai ir į nedidelį 35 litrų talpos kuro baką įpylė vos kelis šlakelius benzino, kurį praskiedė dyzelinu ir didesnių problemų išvengė.
Tačiau pašnekovas tikina, kad klaidos nepastebėjus ir įpylus daugiau netinkamų degalų bei užvedus automobilį kai kuriems degalų sistemos elementams galima padaryti nepataisomą žalą.
„Benzinas yra sausas ir jo tankis yra gerokai mažesnis nei dyzelino, kuris turi ir tepimo savybių.
Dėl šios priežasties vietoj dyzelino degalų sistemai pradėjus naudoti benziną itin greitai susidėvi kai kurios detalės – degalų siurblys ir purkštukai.
Šiuolaikiniuose automobiliuose šie komponentai dirba precizišku tikslumu, todėl bent menkiausias išvedimas iš rikiuotės, gali reikšti, kad šias detales reikės keisti naujomis“, – blogiausią scenarijų LRT.lt įvardija V. Gudonis.
V. Volodinas priduria, kad be pagrindinių ir didžiausių galimų gedimų į sistemą patekęs netinkamas kuras neabejotinai pakenks degalų filtrui, taip pat gali kilti problemų su slėgio davikliais ir kitomis dalimis.
Jei įpylus netinkamų degalų automobilis nebus užvestas, viso to išvengti pavyks ir servise teks sumokėti kelias dešimtis eurų už bako valymą.
Tačiau jei neapsižiūrėjus variklis bus užvestas ir pradėsite važiuoti, už ekspertų įvardintų komponentų remontą ir keitimą gali tekti sumokėti nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1000 eurų.
Viskas priklauso nuo automobilio amžiaus ir tai, kurios detalės pažeistos.
V. Gudonis įvardija ir simptomus, kurie leidžia suprasti, kad į dyzelinu varomą automobilį įpylėte netinkamų degalų.
„Kadangi benzino oktaninis skaičius kur kas didesnis nei dyzelio, pagerėja automobilio trauka. Taip pat aštriau ir garsiau pradeda dirbti degalų purkštuvai – tai tikrai pastebėsite“, – įvardija V. Gudonis.
Ne šiaip sau daugiausiai kalbama apie atvejus, kai vietoj dyzelino į degalų baką pripilama benzino.
Pasielgti atvirkščiai, tai yra, vietoj benzino įpilti dyzelino, – sudėtinga fiziškai.
Benzino pistoletų išleidimo vamzdelio diametras yra siauras, todėl puikiai telpa į dyzelinių automobilių degalų užpylimo angą.
Tuo metu dėl didesnio dyzelino pistoleto išleidimo angos diametro jį sunku įdėti į benzininių automobilių degalų užpylimo angą.
Tačiau, kaip sako V. Gudonis, pasistengus galima padaryti ir tokią klaidą. Bet tokiu atveju, žala nėra tokia didelė, kaip į dyzelinį automobilį įpylus benzino.
„Jei į benzininį variklį įpilsime dyzelino, padidės dūmingumas, gali užsikišti degalų filtras ar purkštukai, tačiau neigiamos pasekmės nebus tokios didelės, kaip į dyzelinį variklį įpylus benzino“, – teigia V. Gudonis.
Naujas žymėjimas
Nuo lapkričio 1 dienos, visose Lietuvos degalinėse pasikeis degalų ženklinimas.
Prie užrašo benzinas ir oktaninio skaičiaus bus privalomas papildomas ženklinimas – apskritime raidė E ir skaičius, pavyzdžiui – 5, kuris nurodo maksimalų biodegalų kiekį procentais.
Jei biodegalų maksimalus kiekis būtų didesnis, atitinkamai keičiamas ir ženklinimo skaičius.
Dyzelinas bus žymimas kvadrate raide B ir skaičiumi 7 – tiek procentų biodegalų šiuo metu naudojama dyzeline.
Žieminis dyzelinas bus žymimas viena arba dviem snaigėmis.
Suskystintosios naftos dujos žymimos kaip ir dabar – raidėmis LPG.
Nuo kitų metų automobilių gamintojai privalės vienodą ženklinimą nurodyti ant degalų bako dangtelio ir automobilių techninėje dokumentacijoje.
