Vairuotojai stebėjosi, kodėl darbų negalima atlikti vasarą, o Seimo Ekonomikos komiteto nariams ši situacija taip pat nepasirodė juokinga.
Abejotini kelių remonto metodai ir stringantys bei įvairių abejonių keliantys viešieji pirkimai taip pat kelia nerimą dėl visos infrastruktūros ateities.
Pastaruoju metu į viešumą iškyla vis daugiau atvejų, kurie užmena klausimų, ar Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos yra pakankamai kompetentingos, kad užtikrintų kokybišką šalies kelių infrastruktūros tinklo valdymą ir priežiūrą.
Liko nepanaudoti milijonai
Matydama viešojo intereso pažeidimus ir neracionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, advokatų profesinė bendrija „SPC legal“ kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą ir pranešė apie nuolat pasikartojančius Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus LAKD atliekant valstybinės reikšmės kelių remonto darbų viešuosius pirkimus.
Dėl vis pasikartojančių pažeidimų ir klaidų Lietuvos kelininkai yra priversti darbus atlikti rudenį, kai orų sąlygos nėra palankios, magistraliniai keliai remontuojami taikant abejotinus metodus, o viešųjų pirkimų sąlygos kelia klausimų dėl visos sistemos skaidrumo.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius pripažįsta, kad problema yra žinoma ir aktuali. Jis atkreipė dėmesį į net penkias problemas – nepanaudojamas lėšas, vėluojančias kelių infrastruktūros programas, beprasmišką gatvių lopymą, abejotinos kokybės kelio remonto metodus ir abejonių keliančius viešuosius pirkimus.
Dėl to trečiadienį Seime vyks Ekonomikos komiteto posėdis, kuriame bus verslo atstovų, kelininkų, teisininkų bei susisiekimo ministerijos atstovų.
„Mus domina, kaip šiais metais pavyko panaudoti valstybės skirtas lėšas kelių bei žvyrkelių asfaltavimui, priežiūrai, kokybės gerinimui, saugos priemonėms keliose ir panašiai. Yra signalų, kad pinigai panaudoti ne visi. Sumos didelės, mano žiniomis, liko nepanaudoti net apie 70 mln. eurų“, – sakė R.Sinkevičius.
Pasak jo, svarbiausias klausimas – kodėl jie nebuvo panaudoti? Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros mokslininkų skaičiavimu, kelių kokybė kasmet ne gerėja, o blogėja.
Renkasi laikinas išeitis
R.Sinkevičius taip pat tikisi sulaukti atsakymų, kokie projektai buvo įgyvendinti, kaip sekėsi ir kas nesisekė. „Pavyzdžiui, „Zebro“ programa (žvyrinio kelio atkarpų, esančių tarp asfaltuotų ruožų, asfaltavimas, red.), žvyrkelių asfaltavimas – tai nebuvo įgyvendinta. Klausimas, kodėl? Pinigų yra, o jie nepanaudoti“, – tvirtino jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas taip pat tvirtino gavęs ne vieną skundą dėl neracionalaus gatvių bei kelių lopymo. Pasitaiko nemažai ruožų, kurie yra tiesiog lopas ant lopo.
„Lopai kelių kokybę mažai pagerina, nes seno ir naujo asfalto sujungimai nėra sandarūs, lopyti reikia dažnai, o jei 40 proc. gatvės ploto užima lopai, ekonomiškai naudingiau dėti naują sluoksnį asfalto, atlikti kelio aprėdą 3 cm sluoksniu ir tada turėtume ilgą laiką, bent 15 metų, kokybišką kelią“, – teigė R.Sinkevičius.
Pašnekovo teigimu, diskusijų vertas ir provėžų taisymo būdas perkaitinant seną asfaltą – svetur toks būdas esą nebenaudojamas, nes suprastėja asfalto kokybė ir gražus kelias išsilaiko vos keletą metų.
R.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kad viešuosiuose konkursuose perkama paslauga, kurią mūsų šalyje teikia tik viena įmonė, nors tinkamų būdų keliui taisyti yra ir daugiau.
„Ruošiamės pasikalbėti, yra dėl ko. Sakoma, kad mažai pinigų keliams, o jei jų nepanaudoja, kaip juos galima didinti? Kokie argumentai?“, – parlamentinės kontrolės tikslą apibūdino pašnekovas.
Atkreipė teisininkų dėmesį
Informaciją Seimo nariams pateikę teisininkai aiškiai įvardijo problemas ir atskleidė duomenis apie galimai ydingas LAKD veiklos praktikas bei klaidas, už kurias valstybė yra priversta mokėti visų gyventojų pinigais.
„SPC legal“ ekspertai atkreipė dėmesį, kad viešieji pirkimai skelbiami ir organizuojami labai vėlai, kai kelių darbams palankiausias šiltasis metų sezonas eina į pabaigą, o darbams atlikti nustatomas nepamatuotai trumpas laikas.
Į rėmus įsprausti kelininkai yra verčiami dirbti paskubomis. Darbuotis lauke jie turi rudenį, kai oras atvėsta, o šviesusis paros metas yra gerokai trumpesnis negu vasarą. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia tvarka atrodo absurdiškai, tačiau valdininkai yra pasiryžę kelininkams darbais apkrauti kone iki Kalėdų – asfalto dangos taisymo darbams šiemet skirtas laikas – nuo spalio iki gruodžio vidurio.
„LAKD nustato neadekvačius, beveik aukščiausius Europos Sąjungoje techninius reikalavimus kelių statybinėms medžiagoms ir darbams, o dėl savo aplaidumo verčia rinkos dalyvius – darbininkus, specialistus, inžinierius – dirbti blogiausiomis sąlygomis, o viešojoje erdvėje skelbia apie blogą kelių tiesimo darbų kokybę“, – pastebėjo „SPC legal“ vadovaujantysis partneris, advokatas Giedrius Murauskas.
Tad kelius prižiūrintiems ir remontuojantiems specialistams tenka guostis nebent tuo, kad ruduo šiemet pasitaikė gana šiltas ir mažai lietingas. Kelininkai darbus gali atlikti, kai lauko temperatūra yra aukštesnė kaip 5 laipsniai šilumos.
Lopai ant autostradų
Į diskusiją apie LAKD veiklą įsitraukę Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros mokslininkai taip pat sutinka su nuomone, kad iš anksto, metų pradžioje, skelbiami darbų atlikimo konkursai leistų rangovams lengviau prisitaikyti prie permainingų Lietuvos klimato sąlygų.
VGTU ekspertams pro akis nepraslydo ir pastabos dėl nevykusiai parenkamų kelių remonto būdų.
Mokslininkų teigimu, vieno universalaus recepto, tinkančio visiems keliams remontuoti, tiesiog nėra – kiekvieno objekto būklė ir problemos turi būti vertinamos individualiai. Bet poros pastarųjų metų LAKD taikoma praktika primena bandymą visas ligas gydyti vienu vaistu.
Labiausiai pastaraisiais metais propaguojamas magistralinių kelių taisymo būdas – dangos lopymas asfalto dryžiais. Valdininkai yra pasiryžę užlopyti provėžas iš viso net 170 kilometrų ruožų magistralinių kelių.
Tačiau VGTU Kelių katedros mokslininkai šį metodą priskiria dangos taisymui, užtaisant duobes ir išdaužas asfalto mišiniu.
Ekspertų teigimu, už kelius atsakingų valdininkų pasirinktas metodas yra tik trumpalaikė kosmetinė procedūra, o ne rimtas problemos sprendimas, nes skirtinguose Lietuvos keliuose provėžos susidaro dėl skirtingų priežasčių: dangos plastinės deformacijos, struktūrinės deformacijos, žemės sankasos ar pagrindo sluoksnių nepakankamo stiprio ar dėl blogo vandens drenavimo ir t. t.
„Akivaizdu, kad vienas kelio dangos taisymo būdas netiktų visais išvardytais atvejais“, – pripažįsta universiteto mokslininkai.
Sukėlė įtarimų dėl viešųjų pirkimų
Penkis šiemet LAKD organizuotus paprastojo remonto viešuosius pirkimus išanalizavę „SPC legal“ specialistai pastebėjo, kad už kelius atsakinga valstybės institucija yra linkusi visus ruožus remontuoti pagal vieną ir tą patį metodą – pašalinant provėžą ne mažesnio kaip 1,2 metro pločio juostoje.
Žinodami situaciją rinkoje, teisininkai su Seimo nariais pasidalijo įtarimais, kad LAKD galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, kai sudaro prielaidas pirkimus laimėti vieninteliam tiekėjui.
Mokslininkų teigimu, anksčiau remontuojant magistralinius kelius pirmenybė visada buvo teikiama pasiūlymams kelią suremontuoti iš pagrindų – atstatant visą kelio dangos paviršių ir gerinant remontuojamos dangos charakteristikas.
Tokių laikinų sprendimų panaudojimas kelia klausimų, kaip Lietuvos keliai atrodys dar po kelerių metų.
Sudėtingesni remonto metodai kainuoja sąlyginai brangiau, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje labiau atsiperka ir sukuria kur kas didesnę pridėtinę vertę – kokybiškas kelias yra saugesnis, patogesnis ir tarnauja kelis kartus ilgiau už sulopytą.
Tad Seimo Ekonomikos komiteto nariams tenka spręsti, ar Susisiekimo ministerijos priimti ir LAKD įgyvendinami sprendimai iš tiesų užtikrina racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir atitinka viešąjį interesą.
