Vyras negalėjo suprasti, ką gretimame kieme daro kelininkai. Kadangi tą dieną gausiai krito sniegas, vilnietis iškėlė versiją, kad galbūt tai yra naujas būdas jį valyti karštuoju būdu.
Nuotrauką pamatę kiti vilniečiai buvo dar griežtesni. Vieni pastebėjo, kad nors visi juokiasi iš to, ką krečia kaimyninės šalies kelininkai, panašūs dalykai vyksta ir pas mus.
Žmonės abejojo, ar taip paklota danga ilgai laikys. Vilniečiai buvo įsitikinę, kad paklotas asfaltas po visko bus sutvirtintas trepsint kojomis.
Buvo ir tokių, kurie reikalavo darbus atlikusios kompanijos vadovų nusišalinimo.
Svarbiausia – teigiama temperatūra
Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas patikino, kad asfaltavimo darbai visoje Lietuvoje vykdomi esant teigiamai oro temperatūrai.
Anot jo, visos pagrindinės Vilniuje esančios asfalto gamyklos dirbo iki gruodžio 21 dienos.
„Priklausomai nuo mišinio specifikos, asfalto danga paprastai klojama pakaitinta iki 130 – 230 laipsnių temperatūros.
Vėlyvo rudens laikotarpiu asfaltą tiekiančios gamyklos mišinius pakaitina iki maksimalios ribinės vertės, kad asfalto mišiniai į objektus būtų pristatyti tinkamos temperatūros“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Sniegas kloti asfalto netrukdo
Pašnekovas pridūrė, kad esant teigiamai oro temperatūrai darbų metu yra laikomasi asfalto klojimo technologijos reikalavimų.
Jo teigimu, nedideli krituliai – nestiprus lietus ar snygis – asfaltavimo darbų kokybei įtakos neturi.
„Karštas asfaltas greitai išgarina nedidelį vandens kiekį.
Visuomet tokiems darbams taikomos garantijos, o garantiniu laikotarpiu atsiradę trūkumai šalinami rangovo sąskaita“, – komentavo A. Visockas.
Jis pažymėjo, kad asfaltavimo darbai vyksta tol, kol leidžia oro sąlygos, t.y. esant teigiamai oro temperatūrai.
„Žiemą, esant neigiamai oro temperatūrai, nei gatvių, nei kiemų gatvių asfaltuoti neplanuoja“, – patikino specialistas.
