Tačiau eismo saugumo specialistai pastebėjo, kad tokia nuolaida atnešė daugiau problemų, nei palengvinimo.
Vairuotojai ne tik sugaišta daugiau laiko per policijos patikrinimus, bet ir gali sulaukti labai nemalonios žinios po eismo įvykio.
Pasitaiko atvejų, kai leidimo nesivežioti dokumentų užliūliuoti vairuotojai apskritai apie juos pamiršta ir neprasitęsia draudimo arba važinėja su pasibaigusia technine apžiūra.
Nemažai vairuotojų nepasikeičia ir baigusio galioti vairavimo pažymėjimo, klaidingai manydami, kad jei jo nebūtina vežiotis, tai pažymėjimas apskritai nereikalingas.
Toks atsainus požiūris po avarijos gali baigtis teisme.
Rizikuoja ne tik bauda
Vairuotojai, nepasirūpinę būtiniausiais galiojančiais dokumentais, gali patekti į keblią padėtį.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pastebi, kad tam tikra dalis eismo dalyvių į gatves išvažiuoja su negaliojančiais vairuotojų pažymėjimais, pasibaigusiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar transporto priemonės technine apžiūra.
Tokie eismo dalyviai rizikuoja ne tik gauti baudą, tačiau nutikus avarijai gali patuštinti savo kišenes atlygindami žalą.
Anot R. Pociaus, nors Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos 1 d. veikia įstatymas, leidžiantis su savimi vežiotis tik galiojančią asmens tapatybės kortelę ar pasą, tai nereiškia, kad kiti vairuotojams bei transporto priemonei privalomi dokumentai gali būti netvarkingi.
„Policija savo duomenų bazėje gali lengvai patikrinti, ar sustabdytas vairuotojas turi galiojančias teises, ar jo vairuojama transporto priemonė apdrausta bei turi galiojančią techninę apžiūrą“, – pastebėjo jis.
Pasak draudimo eksperto, iš tiesų dažnai nutinka taip, kad apie kai kurių dokumentų galiojimą vairuotojai tiesiog pamiršta. Vis tik keliuose nestinga ir tokių, kurie piktybiškai nepasirūpina transporto priemonės draudimu, technine apžiūra ar galiojančiu vairuotojo pažymėjimu.
Ir visi jie rizikuoja daugiau nei tik gresiančia bauda, tačiau viskas priklauso nuo aplinkybių.
„Kalbant apie vairuotojams privalomų dokumentų galiojimą, yra nemažai niuansų, lemiančių, ar vairuotojams gresia tik bauda, ar, tarkime, nutikus avarijai draudikas regreso tvarka turi teisę išsireikalauti iš kaltininko pinigų už atlygintą žalą nukentėjusiajam.
Tokiais atvejais situacijos nagrinėjimas persikelia į teismo salę ir procesas gali kainuoti daugiau nei padaryta žala“, – kalba R. Pocius.
Paaiškėja, kad nebeturi teisės vairuoti
Kaip pasakojo pašnekovas, remiantis „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 60 tūkst. vairuotojų, tebeturinčių seno tipo negaliojančias teises. Prie jų dar būtų galima pridėti dalį pradedančiųjų vairuotojų, kurie po dvejų metų dar nepasikeitė savo pažymėjimų.
Šiuo atveju rizika yra itin didelė, nes pradedantieji vairuotojai gali lengvai prarasti teisę vairuoti patys to nesuprasdami. Yra 10 KET pažeidimų, kuriuos padarę pradedantieji vairuotojai per metus turi baigti specialius kursus arba praranda teisę vairuoti, apie tai plačiau skaitykite čia.
Kartu kasdien į gatves išvažiuoja šimtai ar netgi tūkstančiai neapdraustų ar su negaliojančia technine apžiūra transporto priemonių. Anot R. Pociaus, visų pirma, visi šie vairuotojai dėl vieno ar kelių negaliojančių dokumentų rizikuoja gauti administracinę baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Tačiau didesni nemalonumai gali laukti, jei toks vairuotojas patektų į avariją. „Kai kuriais atvejais eismo įvykis iškart laikomas nedraudžiamuoju. Pavyzdžiui, taip yra važinėjant su neapdrausta transporto priemone.
Patekus į eismo įvykį su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu ar pasibaigusia technine apžiūra, situacijos nagrinėjimas gali persikelti net į teismą. Tuomet yra daromos ekspertizės ir vertinimai, gaištamas draudiko, teisėjo, paties vairuotojo ir kitų specialistų laikas“, – aiškino R. Pocius.
Pasak jo, po avarijos vertinama tikroji transporto priemonės būklė. Net ir turint galiojančius techninės apžiūros dokumentus, automobilis gali būti netvarkingas ir eismo įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju, pavyzdžiui, dėl nusidėvėjusių padangų.
Šiuo atveju galioja ir atvirkštinė situacija, kai transporto priemonė gali būti be galiojančios techninės apžiūros, nors iš esmės tvarkingos būklės. Į tai atsižvelgus ir sprendžiama, ar eismo įvykis bus nedraudžiamasis. Todėl akivaizdu, kad rūpintis automobiliu būtina visuomet.
„Panašus scenarijus gali būti taikomas ir turint negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tai nebūtinai gali būti esminis faktorius, lemiantis, ar eismo įvykis bus nedraudžiamasis. Tačiau, norint tą įrodyti, tenka nueiti ilgą kelią, reikalaujantį žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų.
Todėl gerokai labiau apsimoka tiesiog pasirūpinti galiojančiu vairuotojo pažymėjimu, taip pat ir kitais minėtais privalomais dokumentais“, – patarė draudiko atstovas.
R.Pocius detalizavo, kad, pripažinus eismo įvykį nedraudžiamuoju, nukentėjusiajam draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygintų žalą už patirtus nuostolius, tačiau analogiška suma iš kaltininko būtų išieškoma regreso tvarka.
Kasko draudimas avarijos atveju taip pat negaliotų, nes būtų traktuojama, jog vairuotojas dalyvavo eisme neturėdamas tam teisės.
