Automobilių taršos mokestis: 4 siūlymai, kaip nesupykdyti vairuotojų ir išpešti daugiau naudos

Lietuvos valdžia vis garsiau kalba apie tai, kad įvesti automobilių taršos mokestį būtina – taip ir Europos Komisijos sankcijų išvengsime, ir patys švaresniu oru kvėpuosime. Tačiau kol kas nenuspręsta, nei kokio dydžio tas mokestis turėtų būti, nei kas ir kada jį turėtų mokėti.

Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Specialistai pažymėjo, kad įvedant taršos mokestį negalima skubėti – žmonės turi žinoti, už ką moka ir kaip bus panaudoti surinkti pinigai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 28, 2019, 9:28 PM, atnaujinta Aug 29, 2019, 9:36 AM

Jau kurį laiką taršos mokestis naudojamas kaip įvaizdžio formavimo priemonė. 

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis visuomenę ramino, kad būsimas mokestis bus taikomas tik naujai registruojamoms transporto priemonėms. 

Progos pakalbėti šiuo klausimu nepraleido ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovo manymu, taršos mokestis visų pirma turėtų būti taikomas didesnio darbinio tūrio variklius turintiems automobiliams.

Premjeras Saulius Skvernelis pasakė dar konkrečiau. 

Jis net keletą kartų paminėjo, kad naujasis mokestis bus įvestas nuo 2020 metų sausio, nors tokia įsigaliojimo data kol kas atrodo menkai tikėtina.

Aplinkos ministerija taršos mokestį ketina susieti su anglies dioksido (CO2) emisija. 

Pagal preliminarų siūlymą visoms transporto priemonėms, kurios į aplinką išmeta iki 130 g/km CO2, būtų taikomas bazinis 20 eurų mokestis. Už kiekvieną papildomą gramą reikėtų mokėti po 0,5 euro. 

Siūloma, kad taršos mokestį vairuotojai mokėtų kas dvejus metus – kartu su technine apžiūra. 

Kol šie planai dar nepatvirtinti, lrytas.lt pasiteiravo skirtingų sričių specialistų, kaip jie įsivaizduoja, koks turėtų būti taršos mokestis ir kas jį turėtų mokėti. 

Pateikiame keturias skirtingas nuomones šiuo klausimu.

Skatinti ekologišką transportą

Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis

A. Skinulis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis klausimas šnekant apie šį mokestį – kokiu tikslu jis bus renkamas.

„Ar ruošiamasi surinkti daugiau pinigų į biudžetą, ar tik vykdomos Europos Komisijos rekomendacijos, ar yra dar kažkoks sumanymas?“ – svarstė jis.

Pašnekovas negalėjo suprasti, kaip šis mokestis prisidės prie aplinkosaugos. 

A. Skinulis pabrėžė, kad kontroliuojant transporto taršą esminiai tikslai yra du – stabdyti klimato kaitą ir mažinti poveikį ten, kur važinėjama. 

„Tam, kad automobiliai neterštų mūsų aplinkos, reikia atsisakyti vidaus degimo variklių. 

Šnekama apie tai, kad reikia imtis priemonių, kurios leistų padidinti elektromobilių skaičių gatvėse“, – kalbėjo jis. 

Instituto vadovo nuomone, mokestis turi būti taip diferencijuotas, kad skatintų vartotojus rintis elektromobilius ir padėtų kuo greičiau atsisakyti vidaus degimo variklių. 

A. Skinulis nustatytų visuotinį taršos mokestį, bet nuo jo atleistų elektromobilių vairuotojus. 

Vieno rodiklio neužtenka

Jis abejojo, ar verta taršos mokestį susieti vien tik tu CO2 emisija. 

Anot pašnekovo, jei ji nustatoma pagal gamintojo pateikiamus parametrus, laikui bėgant tai jau neatitiks tikrosios automobilio techninės būklės. 

A. Skinulis pažymėjo, kad prieš įvedant mokestį reikia iš pradžių gerai informuoti visuomenę, kodėl tai yra daroma. Taip pat ir neskubėti – turi praeiti ir metai ar dveji. 

Instituto vadovas pažymėjo, kad reikia gerai apgalvoti ir tai, kaip jis bus surenkamas. 

Taip pat, pasak jo, žmonės turi žinoti, kaip bus panaudojami iš jų surinkti pinigai. Pavyzdžiui, gali būti diegiamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas, kuris apimtų visą šalies teritoriją. 

Elektromobilių kainos, pašnekovo teigimu, per ateinančius dvejus metus turėtų gerokai sumažėti. Bet tuomet dar liks kitas – infrastruktūros, t. y. įkrovimo stotelių, – klausimas. 

Aplinkos neteršiančio elektrinė pavaros, A. Skinulio manymu, turėtų būti skatinamos ne tik renkantis asmeninį automobilį, bet ir atnaujinant viešąjį transportą.  

Mokestis, priklausomai nuo taršos lygio, instituto direktoriaus manymu, turi juntamai skirtis.

Būtinas pereinamasis laikotarpis

Ekonomistas Žygimantas Mauricas

Ž. Mauricui logiškas atrodė pirminis Aplinkos ministerijos siūlymas apmokestinti tik naujai registruojamas transporto priemones. 

Ekonomistas nepritarė visuotiniam taršos mokesčiui. Anot jo, daugeliu atvejų regione ar priemiestyje gyvenančiai šeimai automobilis – vienintelė susisiekimo priemonė. 

Pašnekovas pažymėjo, kad taršos mokestis leistų pakeisti vartotojų elgesį. Anot jo, labai tikėtina, kad žmonės pradėtų rinktis aplinkai draugiškesnius automobilius. 

„Surinkti pinigai galėtų būti skiriami kitoms ekologiškesnį transportą skatinančioms iniciatyvoms. 

Sakyčiau, kad reikėtų ne elektromobilių įkrovimo stoteles statyti, o susitvarkyti viešąjį transportą“, – kalbėjo pašnekovas. 

Ž. Mauricas pažymėjo, kad autobusai gali būti varomi ne tik elektra, bet ir dujomis.  

Jis sutiko, kad apmokestinti taršą pagal CO2 emisiją – tinkamas sprendimas. Tačiau, anot specialisto, reikėtų gerai paskaičiuoti, nuo kokios ribos mokestis turėtų būti taikomas. 

Pašnekovas priminė, kad šalies institucijos neturi duomenų apie eksploatuojamų automobilių emisiją. Anot jo, tai viena iš priežasčių, kodėl nereikėtų skubėti įvedant naują mokestį. 

„Manau, kad realu tai būtų padaryti nuo 2021 metų. Reikia tam paruošti dirvą – viską apskaičiuoti, įvertinti. 

Negali būti skuboto sprendimo, kurį vėliau reikėtų daugybę kartų taisyti ar būtų paliktos spragos“, – komentavo Ž. Mauricas. 

Specialistas svarstė, kad galbūt vertėtų atsižvelgti ne tik į CO2, bet ir į kietųjų dalelių emisiją.

Mokėti perkant mašiną

Ekonomistas pridūrė, kad sprendžiant dėl taršos mokesčio dydžio, reikia įvertinti, kaip tai paveiks gyventojų elgseną. 

Anot jo, mokestis jokiu būdu negali būti per didelis, verčiantis atsisakyti automobilio.

Ž. Mauricas pabrėžė, kad naujasis mokestis turi priversti automobilį perkantį žmogų pagalvoti. Iki šiol vartotojai dėmesį kreipė tik į kainą, o taršos kriterijai, galima sakyti, niekam nerūpėjo. 

„Terši visiems, o perki sau – taip iki šiol elgėsi mūsų pirkėjai. 

Europoje ir kituose regionuose jau gerokai paplitęs principas – jeigu pirkinys daro neigiamą poveikį gamtai, už tai turi sumokėti“, – dėstė pašnekovas.

Ž. Mauricas taip pat pažymėjo, kad mokėti taršos mokestį registruojant automobilį vartotojams būtų lengviau ir psichologiškai. 

„Nemažą pinigų sumą išleisti pasirengusiam žmogui tas mokestis neatrodys toks didelis, koks jis galėtų atrodyti, jei būtų apmokestinti visi eksploatuojami automobiliai“, – kalbėjo jis.

Ž. Maurico manymu, tikslinga būtų techninių apžiūrų centruose, „Regitros“ padaliniuose, pranešti savininkams, kiek jie mokės už turimus automobilius, kai numatytu laiku įsigalios mokestis.

„Jeigu jis bus įvedamas jau sausio 1 dieną, tai bus apmokestinimas atgaline data, nes galios visiems, kurie jau buvo registruoti iki to laiko. 

Dažniausiai tokie dalykai teigiamos visuomenės reakcijos nesulaukia“, – komentavo ekonomistas.

Pasirinkimas turi likti

Jis pridūrė, kad vartotojams, kurie nenorės mokėti taršos mokesčio, turėtų likti automobilių pasirinkimas. 

Anot pašnekovo, dėl šios priežasties nemažai daliai transporto priemonių mokestis neturėtų būti taikomas. 

Ž. Mauricas pažymėjo, kad nustačius mokestį visiems transporto priemonių savininkams, tai jau nebūtų taršos mokestis. 

Jo vertinimu, taip būtų bandoma tik papildyti biudžetą, o tai padaryti yra ir paprastesnių būdų. 

„Apskritai tai prieštarautų pagrindinei idėjai. Jeigu tai taršos mokestis, tai dalis automobilių privalo būti neapmokestinti, kad žmonės norėtų juos pirkti“, – kalbėjo pašnekovas. 

Mokesčio skaičiuoklė, ekonomisto teigimu, turėtų būti kuo paprastesnė. Tuomet žmonėms bus aišku, kodėl jie moka nurodytą sumą.

Mokėti už tai, kiek važiuoji

Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis

Kauno automobilių turgų administruojančios įmonės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis įsitikinęs, kad taršos mokestį kiekvienas turėtų mokėti pagal tai, kiek kenksmingų dujų į aplinką išmeta jo automobilis. 

Jis pažymėjo, kad mažiau taršus automobilis labiau pakenks aplinkai už labai neekologišką, jei su juo bus nuvažiuojama daugiau kilometrų.

„Pavyzdžiui, žmogus su galingu ir taršiu automobiliu per metus nuvažiuoja 1 tūkst. kilometrų, o kitas su ekologiškesniu važinėja kiekvieną dieną ir per tą patį laiką įveikia 20 tūkst.“ – komentavo pašnekovas.

Anot V. Naujanio, toks vertinimas suteikia taršos mokesčiui kitokią perspektyvą. 

Verslininkui atrodo logiška, kad taršos mokestis būtų įskaičiuotas į degalų kainą. Daugiau kilometrų nuvažiuojantis vairuotojas mokėtų proporcingai didesnę sumą.  

„Juk yra tokių, kurie mažiau važinėja. Būna, kad vairuoja tik per šventes – nuvažiuoja aplankyti kapų ar dar kur nors kokį kartą. 

Visą kitą laiką automobilis stovi garaže. Mokėti mokestį už nedidelį naudojimą jiems būtų nepraktiška“, – pastebėjo jis.

Dėl taršos – tik pavadinimas

Pašnekovo vertinimu, per metu sumokamas 30 ar 100 eurų mokestis nepakeis vartotojų įpročių ir nepaskatins jų rinktis ekologiškesnės transporto priemonės.

„Jei žmogus neturi finansinių galimybių įsigyti naujesnį mažiau taršų automobilį, tai toks mokestis neprivers jo persiorientuoti. 

Tie, kurie turi galimybes, ir dabar važinėja su naujesniais“, – komentavo V. Naujanis. 

Labai didelis taršos mokestis taip pat negali būti, nes tuomet, anot pašnekovo, tai skausmingai pajus žmonės, negalintys sau leisti pirkti apynaujo automobilio.

„Kol kas tai panašiau į mokestį dėl mokesčio, kad į biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų. 

Gražiai kalbama, kad neteršime gamtos, tačiau „taršos mokestis“ – tik pavadinimas“, – sakė turgaus vadovas.

V. Naujanis atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu jau bus įvedamas mokestis, jis turėtų būti taikomas visiems be išimčių. 

Anot verslininko, jis turėtų galioti ir žemės ūkio technikai, vilkikams bei šalies teritoriją kertančiam tranzitiniam transportui.

Iš kur bus paimti duomenys?

Automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis

Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis linkęs pritarti Aplinkos ministerijos pasirinkimui susieti taršos mokestį su CO2 emisija. Logiška, anot jo, yra ir 130 g/km riba baziniam mokesčiui. 

„Taršos mokestį ir reikia sieti su kažkokiu ją nusakančiu parametru. Šiuo atveju CO2 emisija tam puikiai tinka. 

Vakaruose taip pat neretai taikoma tokia praktika, tai nesunku argumentuoti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad užsienio šalyse dažnai įtraukiami ir kiti automobilio parametrai, pavyzdžiui, darbinis variklio tūris. 

M. Buzelio manymu, nereikėtų apsiriboti vien tik į šalį naujai įvežamais automobiliais. Tokie patys jau važinėja Lietuvoje, todėl jie taip pat neturėtų būti atleidžiami nuo mokesčio. 

Anot eksperto, pagrindinis klausimas šiuo atveju – iš kur bus gauta informacija apie CO2 emisiją. Duomenų atsakingos institucijos neturi, o surinkti juos nebus paprasta. 

„Kiek aš žinau, duomenis gali pateikti tik oficialūs atstovai, o jei reikės juos gauti apie daugiau nei 1 mln. automobilių, tai bus sunkiai suvokiamos apimties darbas“, – pastebėjo pašnekovas.

M. Buzelis svarstė, kad galbūt bus remiamasi užsienyje parengtomis duomenų bazėmis ir taip užpildoma ši spraga.

Mažiausiai 100 eurų

Ekspertas taip pat būtų linkęs mažesnius mokesčius nustatyti „Euro 5“ ar aukštesnį emisijos standartą atitinkantiems dyzeliniams automobiliams. 

Jis taip pat įsitikinęs, kad mokestis turėtų būti ne vienkartinis. Į šalį įvežtas pirmą kartą registruotas automobilis ir toliau išlieka paklausi prekė. 

M. Buzeliui teko matyti siūlomas tokio vienkartinio mokesčio skaičiavimo formules. Pagal jas už seną 5 serijos BMW tektų mokėti daugiau nei 500 eurų. 

Anot eksperto, net ir patiems ekologiškiausiems automobiliams taršos mokestis turėtų būti didesnis nei Aplinkos ministerijos siūlyti 20 eurų. 

„Net ir mokėdami jį kiekvienais metais vartotojai dėl tokios sumos savo įpročių nekeis, toliau rinksis tai, ką nori“, –  konstatavo jis. 

Jei mokestis būtų kasmetinis ir didesnis nei 100 eurų, pašnekovo manymu, tai jau priverstų pirkėjus susimąstyti renkantis kitą automobilį.  

Ne tik įvežamiems

M. Buzelio vertinimu, naujuoju mokesčiu bus bandoma pažaboti importo rinką. Vis dėlto, jo manymu, į transporto sektorių reikėtų žvelgti plačiau.

„Per metu įvežama 160 tūkst. automobilių, bet šalyje registruota 1,5 mln. transporto priemonių. 

Už taršą apmokestindami tik importuojamas mašina paliestume tik dešimtadalį autoparko“, – komentavo pašnekovas.  

M. Buzelis sakė, kad yra problema dėl senų, bet šalyje yra vis dar labai populiarių modelių.

Tokiems daryti išimties dėl mokesčio negalima, nes jie ir toliau bus paklausūs, tačiau ne visi savininkai gali sau leisti persėsti į naujesnius. 

„Galbūt pensininkams, kurie tuos automobilius jau turi ilgą laikotarpį, būtų galima pritaikyti mažesnį koeficientą. Arba juos atleisti nuo mokesčio“, – svarstė pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.