Ministerija atvirai skelbia, kad siekiama padaryti taip, jog niekas nebenorėtų pirkti dyzelinių mašinų.
Bus bandoma ne tik išvalyti dabartinį transporto priemonių parką, bet ir užkirsti kelią senų dyzelinių automobilių antplūdžiui iš Vakarų Europos.
Mokesčio dydis priklauso nuo to, kokiais degalais varomas automobilis. Už dyzelinius automobilius teks mokėti bent 2,5 karto brangiau nei už varomus benzinu ar dujomis.
Aplinkos ministerija skirtingą apmokestinimą nustatė siekdama sudaryti nepalankias finansines sąlygas gyventojams, siekiantiems įsigyti dyzelinius automobilius.
Šie teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, o tai kelia pavojų sveikatai.
Mokestis bus taikomas tik lengviesiems M1 ir N1 klasių automobiliams. Jį reikės mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją, per 30 dienų nuo registracijos dienos.
Įstatymas turėtų įsigalioti 2020 metų sausio 1-ąją. Už automobilius, registruotus iki šios datos, mokesčio mokėti nereikės.
Dyzeliniai taps neparduodami
Mokesčiai bus itin dideli perkant seną dyzelinį automobilį su didelio darbinio tūrio varikliu.
Jei CO2 emisija viršija 351 g/km, numatytas mokestis siekia 1400 eurų.
Mašinoms, varomoms benzinu ar dujomis, didžiausios sumos bus gerokai mažesnės. Atitinkamai – 590 ir 531 euras.
Skiriasi ir minimali tarša, nuo kurios teks mokėti taršos mokestį.
Už dyzelinius automobilius reikės mokėti, jei CO2 kiekis viršys 116 g/km, o už benzininius ir varomus dujomis – kai šis rodiklis bus didesnis nei 130 g/km.
Įvedus tokius mokesčius parduoti seną dyzelinę mašiną taps praktiškai neįmanoma.
Pavyzdžiui, už lietuvių pamėgtą „Audi A6“ su 2,5 litro dyzeliniu varikliu ir keturių ratų pavara pirkėjas turėtų sumokėti 480 eurų taršos mokestį.
Tokį automobilį šiuo metu galima įsigyti už maždaug 1000 eurų, taigi mokestis sudarytų pusę jo vertės. Labiausiai tikėtinas scenarijus – eksploatavimas tol, kol mašina visiškai subyrės.
Taršos mokesčio registruojant perkamą automobilį nereikės mokėti tik už pirmus tris aukščiau pateiktoje lentelėje įrašytus modelius.
Kaip apskaičiuoti CO2?
Tais atvejais, kai transporto priemonių registre nebus duomenų apie išmetamą konkrečios transporto priemonės CO2 kiekį, jis bus skaičiuojamas pagal nurodytas formules.
Turint omenyje, kad informacija apie CO2 emisiją pradėta registruoti visai neseniai, minėtos formulės bus naudojamos labai dažnai.
Pagal formules apskaičiuota jų emisija beveik atitinka interneto duomenų bazėse nurodytus rodiklius.
Pavyzdžiui, ketvirtos kartos benzininis „Volkswagen Golf“ su 1,6 litro, 74 kW galios varikliu ir mechanine pavarų dėže pagal šią formulę į aplinką išmeta 152 g/km CO2, o, remiantis internete pateikiama duomenų baze, – 178.
Toks pat modelis su 66 kW galią pasiekiančiu 1,9 litro dyzeliniu varikliu, remiantis skaičiavimais, išmeta 129 g/km CO2. Gamintojo pateikiami duomenys – 132 g/km.
Jei vairuojate hibridinį automobilį, taip pat pasirūpinkite, kad registracijos liudijime būtų įrašytas CO2 rodiklis.
2010 metų „Toyota Prius“ pagal formulę išmeta 116 g/km CO2, nors gamintojas nurodo gerokai mažesnį rodiklį – 92 g/km.
Automobilio registracijos liudijime CO2 emisija nurodoma V.7 eilutėje. Jei ten neįrašytas joks skaičius, informacijos nebus ir transporto priemonių registre.
Apskaičiuoti savo mašinos emisiją – visai nesudėtinga.
Pasirinkite formulę pagal degalų rūšį ir pavarų dėžės tipą. Benzininiams prireiks dviejų rodiklių: eksploatacijai paruošto automobilio masės, kurią rasite G grafoje, ir P.2 eilutėje nurodytos galios.
Dyzeliniams ir hibridiniams automobiliams formulėje naudojama tik masė (G eilutėje).
Didžiausi teršėjai
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyta, kad, palyginti su kitomis degalų rūšimis, dyzelinu varomi automobiliai gerokai labiau teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis.
Pateikiami ir Europos aplinkos agentūros duomenys, pagal kuriuos dyzelinis automobilis į aplinką išmeta iki 9 kartų daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis varoma transporto priemonė.
Kitas pateikiamas rodiklis – „Euro 4“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinis automobilis išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei to paties standarto benzinu varoma mašina.
„Dyzelinu varomos transporto priemonės aplinkosaugos požiūriu kelia susirūpinimą ir tais atvejais, kai dėl ekonominių priežasčių paprasčiausiai pašalinimami sugedę suodžių filtrai ir taip padidinama tarša kietosiomis dalelėmis.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai dyzelinu varomų automobilių varikliai išderinami siekiant padidinti galią ir sumažinti degalų sąnaudas.
Šiuo atveju išmetamas azoto oksidų kiekis dar labiau padidėja“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Nemokantiems mokesčio – baudos
Pažymima, kad azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimas labai svarbus įgyvendinant Lietuvos tarptautinius taršos mažinimo įsipareigojimus.
Pagal juos šalis 2020 metais išmestą azoto oksidų kiekį turi sumažinti 48 proc., palyginti su 2005 metais, o 2030 metais – net 51 proc.
Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinių automobilių ribojimai skatina gyventojus atsisakyti šiais degalais varomų transporto priemonių, tad didelė dalis jų pasieks Lietuvą.
Išimtis numatyta tik istoriniams automobiliams, kurie bus atleisti nuo mokesčio. Sprendimas grindžiamas tuo, kad su tokiomis transporto priemonėmis važinėjama nedaug.
Neigiamo poveikio verslo sąlygoms ministerijos atstovai neįžvelgia.
Kompanijos esą bus suinteresuotos keisti įpročius ir vietoj galingų automobilių įsigyti ekologiškesnius, orientuotis į elektromobilius.
Pažymima, kad taip pat paliekama galimybė rinktis – mokėti už taršią transporto priemonę arba pirkti ekologiškesnę.
Už tai, kad transporto priemonę įsigijęs asmuo per numatytą 30 dienų laikotarpį nesumokėjo taršos mokesčio, bus numatyta ir bauda.
Administracinių nusižengimų kodekso projekte įrašyta, kad ji sieks nuo 200 iki 800 eurų.
Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti užtektų 500 tūkst. eurų, o planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 29 mln. eurų per metus.
