Naujasis mokestis sujauks automobilių rinką Lietuvoje: sausio 1-ąją bus per vėlu apsispręsti

Valdžios planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis gerokai įaudrino gyventojus – vien internete sukurtoje peticijoje, raginančioje atsisakyti tokio mokesčio, savo nepritarimą jam išreiškė apie 60 tūkstančių gyventojų.

„Jeigu mes niekaip neveiksime ir nepaveiksime gyvensenos ar negalėsime įdiegti kitokio supratimo, kokiais automobiliais – taršiais ar netaršiais – mes važinėjame, vadinasi, tikrai gyvensime prastesnėje aplinkoje, daugiau sirgsime, nepasieksime tų mažinimo tikslų“, – sako Vitalijus Auglys.<br>123rf.com
„Jeigu mes niekaip neveiksime ir nepaveiksime gyvensenos ar negalėsime įdiegti kitokio supratimo, kokiais automobiliais – taršiais ar netaršiais – mes važinėjame, vadinasi, tikrai gyvensime prastesnėje aplinkoje, daugiau sirgsime, nepasieksime tų mažinimo tikslų“, – sako Vitalijus Auglys.<br>123rf.com
Automobilių turgus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Automobilių turgus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 9, 2019, 9:17 PM, atnaujinta Oct 10, 2019, 9:53 AM

Koks tas mokestis bus, kaip jis bus apskaičiuojamas ir kokių pasekmių dėl jo galime sulaukti?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovu Vitalijumi Augliu bei „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovu Matu Buzeliu.

– Pone Augly, suprantama pati esmė, kad Lietuva bando sumažinti išmetamų CO2 dalelių kiekį į orą, taip mažinti aplinkos taršą. Ar jūs, rengdami šį įstatymo projektą, skaičiavote, kokių tikslų norite pasiekti? Kiek automobiliai, važinėjantys šalies keliuose, turėtų mažiau išmesti CO2 emisijos į aplinką?

V.Auglys: Transporto sektorius yra taršus sektorius. Be jokios abejonės, automobilizacija tik auga Lietuvoje ir tarša kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, ypatingai miestuose, kelia jau problemas.

Ir tą jau matome metai iš metų. Kaip ir Vakarų Europoje kietosios dalelės ir azoto oksidai yra problema. Šalia to mes turime Europos Sąjungos (ES) tikslus, kiek turime sumažinti šitų kancerogeninių dujų visos Lietuvos masteliu.

Tikslas yra 2020 m. pasiekti 48 proc. tikslą, palyginus su 2005 m. Tačiau šiai dienai, be jokių intervencijų, priemonių, esame sumažinę tik 22 proc.

Vadinasi, antra tiek ir daugiau mums reikia sumažinti. Tai tarša azoto oksidais daugeliu atvejų ateina iš transporto sektoriaus.

Kietųjų dalelių irgi – kietųjų dalelių ir transportas. CO2 arba šiltnamio efektą sukeliančios dujos irgi didelė dedamoji, čia vėlgi tikslai ES ir Lietuvos prisiimti sumažinti 2030 m. 9 proc. palyginus su 2005 m.

Ir čia vėlgi yra transporto dedamoji tokia, kad didžioji dalis transporto išmeta būtent tas šiltnamio dujas ne prekybiniame sektoriuje.

Tai žemės ūkis, namų ūkis ir transportas. Tai transporto sritis yra labai didelė – 90 proc. O lengvasis transportas yra beveik 60 proc.

Vadinasi, jeigu mes niekaip neveiksime ir nepaveiksime gyvensenos ar negalėsime įdiegti kitokio supratimo, kokiais automobiliais – taršiais ar netaršiais – mes važinėjame, vadinasi, tikrai gyvensime prastesnėje aplinkoje, daugiau sirgsime, nepasieksime tų mažinimo tikslų.

Ir ateityje galime sulaukti sankcijų, kad visiškai nevaldom situacijos.

– 2030 m., jei nesumažinsime, mums kelis šimtus milijonų gali tekti sumokėti ES. Pone Buzeli, jūs rašėte, kad žvelgdamas į šį įstatymą prognozuojate, kad bus ne naudos, o bėdos daugiau. Kodėl?

M.Buzelis: Mes manome, kad ne visai taip turėtų atrodyti taršos mokestis. Yra daug vietų, kurias reikėtų stipriai koreguoti.

Elementarus pavyzdys yra taršos mokesčio surinkimas. Jeigu taršos mokestis būtų renkamas periodiškai, kas kažkiek laiko, pavyzdžiui, arba atliekant techninę apžiūrą, arba kas metus kažkokiu kitu būdu, tai būtų panašu į taršos mokestį, kuris iš tiesų skatintų vairuotojus atsisakyti tų taršių automobilių ir persėsti į mažiau teršiančius.

Dabar yra siūloma tą mokestį surinkinėti registruojant automobilius ir tai labiau panašu ne į taršos mokestį, o į kažkokį registracijos ar sandorio mokestį.

Reiškia, jeigu per metus noriu pakeisti 5 automobilius vien dėl to, kad man norisi pabandyti ir tą, ir kitą, aš 5 kartus susimokėsiu už taršą.

Tai nereiškia, kad aš tiek daug iš tikrųjų priteršiu, bet turėsiu 5 kartus susimokėti. Sutikite, nėra visai tikslu ir tikslinga.

– Pone Augly, kodėl pasirinktas būtent toks modelis, kad registruojant automobilį? Buvo svarstoma kiti variantai?

V.Auglys: Iš tiesų buvo svarstomi ir kiti variantai: registracijos, kuomet registruojam automobilį, tuomet naudotojų kasmetinis mokestis arba kombinacija jų.

Paskutiniu etapu kasmetinis mokestis atkrito dėl įvairių kilusių debatų, įgyvendinimo sunkumų ir galbūt dėl mokestinės naštos.

Pradedama nuo registracijos, kuri pati lengviausia. Aišku, gal nebus tokio didelio efekto, kaip ekspertai sako, kad nebus iš karto pasiekiami esminiai pokyčio elementai, bet per kurį laiką mes tą pasieksime.

Pradėkime nuo paprastų dalykų, paprastų žingsnelių. Pradžioj registracija, gal po metų kitų atsiras plius ir naudotojo mokestis.

– Papildomų mokesčių šioje srityje dar gali būti?

V.Auglys: Gali būti, tačiau šiuo metu nesiūlomas joks kitoks, kaip registracijos mokestis, registruojant automobilį atvežtą arba esantį vidaus rinkoje, jeigu asmenys perka viduje. Iš tiesų tik toks mokestis šiuo metu siūlomas.

– Pone Buzeli, jums užkliuvo ir pačios formulės sudarymas, kaip bus apskaičiuojamas mokestis.

M.Buzelis: Ne visi automobiliai savo registracijos liudijime turi nurodytą CO2 emisiją. Yra pasiūlytos formulės, kuriomis galima bent jau kažkokią preliminarią CO2 emisiją suskaičiuoti.

– Yra ir dabar preliminarios lentelės.

M.Buzelis: Taip, yra paviešintos formulės. Priklauso, ar automobilis varomas benzininiais degalais, dyzelinu, mechaninė ar automatinė pavarų dėžė.

Bet aš tose formulėse pasigendu elementarių kintamųjų dėmenų, kaip, pavyzdžiui, automobilio amžius. Nėra tokio dalyko.

Taip pat, jei automobilis varomas dyzeliniais degalais, nėra reikalaujama jo galingumo. Tai kaip galima tiksliai apskaičiuoti CO2 emisiją, neturint tokio svarbaus dėmens.

Abejoju, ar galima iš tiesų būtent taip pasiūlyti susiskaičiuoti savo CO2 emisijas. Aš pats bandžiau skaičiuoti ir rezultatai gaunasi galbūt ne visai tokie, kokius aš tikėjausi pamatyti.

Ir kitas dalykas, aišku, galbūt pats mokestis registruojant automobilį nėra toks skausmingas tiems vartotojams, kurie jau tuos automobilius eksploatuoja, bet jeigu pažiūrėsime į tai, kad šiai sistemai bus uždegta žalia šviesa, įsigalios visa tai nuo sausio 1 d., tai taršių automobilių savininkams savo automobilius parduoti bus tikrai sunku.

Lietuviams jie bus nebereikalingi, nes nusipirkus reikės staiga susimokėti didelį mokestį, pigiau, pusvelčiui to atiduoti tikrai niekas nenorės.

Utilizuoti kelių tūkstančių vertės automobilio tikrai nesinorėtų dėl 1000 eurų subsidijos naujesniam automobiliui.

Išeina taip, kad lieka laukti pirkėjų iš kitų šalių – ukrainiečių ar kirgizų, kurie galbūt tuos niekam Lietuvoje nebereikalingus automobilius supirktų už mažesnę kainą.

Šioje vietoje matome grėsmę, kad visa sistema gali įšaldyti kai kuriuos taršius automobilius Lietuvoje, netgi ilgesniam laikui negu paprastai būtų išvežti ar išnykę.

– Užsiminėte, kad pati rinka gali užsišaldyti ir žmonės neturės noro keisti senus automobilius į naujesnius, atsižvelgiant į šį mokestį. Pone Augly, ar jūs svarstydami šį projektą, atsižvelgėte į tai? Ar nemanote, kad taip galime užsisukti tame pačiame senų automobilių rate?

V.Auglys: Žinote, iš tiesų mes ką deklaruojame ir sakome: kad dyzeliniai automobiliai yra taršesni negu benzininiai ir su dujomis varomi mažiau taršesni negu benzininiai. Tai faktas.

Aišku, CO2 prasme dyzeliniai automobiliai išmeta šiek tiek mažiau nei benzininiai, tačiau jie turi dedamąją – kietųjų dalelių ir azoto oksidų, kurie yra kancerogenai ir mes turime daugiau apmokestinti dėl to, kad būtų mažiau patrauklūs dyzeliniai automobiliai.

Nežiūrint mokesčio, koks jis bus, jau rinka pati reaguoja. Jau pastebim, kad benzininių automobilių kiekis ir registruojamų Lietuvoje auga.

Netgi antrinėje rinkoje dyzeliniai automobiliai mažiau pareikalaujami negu benzininiai. Kolegos pirko automobilį, tai siūlo pardavėjai geresnę kainą dyzeliniui negu benzininiui.

Dar net neturint mokesčio, rinka jau reaguoja. Tai gerai, iš principo taršesni automobili po truputį išvažiuos iš Lietuvos arba jie bus iki galo sueksploatuojami ir ta rinka pasipildys mažiau taršiais automobiliais.

– Kodėl taip skubama? Naujas mokestis įsigaliotų nuo kitų metų. Dabar yra beveik spalio vidurys. Kol bus įstatymas apsvarstytas Vyriausybėje, Seime, žmonėms galbūt liks per mažai laiko, kad jie patys iki mokesčio įvedimo persėstų iš dyzelinio iš benzininio. Ar čia neskubama?

V.Auglys: Tikrai čia kažkokios ypatingai skubos nėra, nes turbūt jau dešimtmetį mes kalbam visokiais formatais, kad toks mokestis yra racionalus, mažiausiai skausmingas.

Mažiau skausmingas nei būsto mokestis, nes turime alternatyvų, mes galime pasirinkti įvairias alternatyvas keliavimo būdo prasme ar pasirenkant automobilį.

Galim ir visuomeniniu transportu naudotis ar išvis jo neturėti. Čia variantų yra visokių. Iš tiesų tas mokestis yra seniai pribrendęs, galų gale, mes esame vieninteliai su estais, kurie tokio neturėjo mokesčio.

Mes visiškai nevaldome savo situacijos, keisdami gyventojų įpročius, gyvenseną, kad jie sąmoningai pasirinktų, kas yra logiška, mažiau taršius automobilius arba išvis jų neturėti, važiuoti visuomeniniu transportu ir panašiai.

Čia yra kitos paskatos, kaip paskatinsime visuomeninį transportą rinktis ar atiduodant seną transporto priemonę ir gauti papildomą išmoką iki 1000 eurų.

Papildomų priemonių dabar jau yra, bus artimiausiu metu. Iš tiesų tai yra kompleksas priemonių, kurios, matomai, paveiks rinką į gerą pusę.

– Pone Buzeli, kaip jums atrodo, tos skatinamosios ministerijos priemonės, ne botagas, o meduolis vadinamasis, yra pakankamos? 1000 eurų kompensacija gali duoti naudos?

M.Buzelis: 1000 eurų kompensacija tikrai duoda svorio tiems žmonėms, kurie renkasi galbūt mažataršį automobilį ir kai kuriais atvejais matome, kad tai gali sudaryti 10-20 proc. perkamo automobilio vertės.

Visa tai skamba labai gražiai, tačiau tai yra brangu. Ko aš asmeniškai pasigendu visoje šio mokesčio modelio komunikacijoje, tai kas bus daroma su iš taršos mokesčio sukauptais pinigais?

– Buvo skelbiama, kad 95 proc. keliaus į klimato kaitos programą.

M.Buzelis: Taip, kaip tie pinigai bus panaudojami. Labai didelis judesys vyksta, bent jau socialiniuose tinkluose – žmonės pyksta, kad galbūt tie pinigai eis tiesiog kažkam į kišenę ar kažkaip, neaišku, kas su jais bus daroma.

Jeigu būtų aiškiai nurodyta, kad ar iš tų pinigų bus skatinama pirkti naujesnius automobilius, būtų truputį daugiau aiškumo. Tik noriu pastebėti, dyzelinių automobilių, nors ir jie teršia daugiau, taip greitai atsisakyti nepavyks.

Jei žiūrėsime į importo rinką, 3 iš 4 automobilių, į Lietuvą įvažiuojančių, yra dyzeliniai. Jų kiekis iš visų importuojamų automobilių yra tiesiog astronominis.

Lietuvoje, jei nesuklysiu, 68 proc. iš visų registruotų automobilių – dyzeliniai. Paimti ir greitai, agresyviai jų išvalyti tikrai nepavyks.

Dažnam žmogui dyzelinis automobilis yra vienintelė racionali alternatyva, kadangi galbūt jis didelius atstumus važiuoja ir per mėnesį susuka tikrai daug kilometrų, tiesiog paimti, išbraukti ir sakyti, kad tai labai didelis blogis, tikrai nereikėtų.

– Įdomus pastebėjimas yra tai, kad dar balandį tuo metu paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, prieš pradėdamas darbus, kalbėjo, kad automobilių taršos mokesčio nebus. Parengus tą taršos mažinimo planą buvo kalbama, kad nuspręsta ne baudomis žmones skatinti, o kitomis skatinančiomis priemonėmis. Pone Augly, kaip jūs paaiškintumėte tokią ministerijos poziciją, kad dar balandį tikinama, kad botago netaikys ministerija, o jūs jau šiandien kalbate, kad ateityje ir dar daugiau mokesčių gali būti?

V.Auglys: Teršėjas moka. Principas turi būti įgyvendintas bet kokiu būdu. Visur mes mokame už taršą – ar pramonė, ar žmonės.

Dar vertinant ir rengiant oro taršos mažinimo planą, pirminėje versijoje automobilių taršos mokestis buvo.

Tačiau sulaukus didelio ažiotažo ir įvairios kritikos, ta priemonė buvo neeksponuojama ir jos nebuvo pačiame plane.

– Tai dėl ko prie jos grįžta? Ar tiesiog tuo metu nenorėjote audrinti visuomenės ir nuslėpėte?

V.Auglys: Vyriausybės sprendimas buvo tos priemonės tuo metu neturėti, dabar Vyriausybės sprendimas tokią priemonę turėti.

Turim atskirus Vyriausybės pavedimus tokio įstatymo projektą parengti, jis parengtas, atiduotas viešajam svarstymui.

Artimiausiu metu apibendrinus gautas įvairias pastabas, komentarus, kritiką arba pasiūlymus tas projektas bus teikiamas Vyriausybei.

– Pone Buzeli, ar tokie valdžios blaškymaisi – vieną mėnesį sakoma, kad mokesčio nebus, kitą kad bus – labai išbalansuoja visą rinką? Ar verslas, kuris dirba su automobiliais, žino kaip elgtis ir gali tinkamai planuoti savo darbą į ateitį?

M.Buzelis: Gali būti, kad Lietuvos automobilių rinka į visa tai reaguos labai organiškai ir tiesiog paims, pareguliuos automobilių kainas pagal poreikį ir pasiūlą.

Bet yra žmonės, kurie skaidriai dirba naudotų automobilių versle, perka automobilius pigiau ir parduoda brangiau.

Tokiu atveju jiems automobilius reikia perregistruoti savo vardu.

Jiems tokia sistemą jų verslą gali tiesiog paskandinti arba paskatinti pereiti į šešėlį – vykdyti sandorius save slepiant, pakišant užsienietiškas pirkimo pardavimo sutartis.

Tų grėsmių aš matau ir sakyčiau gerai, kad apie tai dabar yra kalbama garsiai, bet reikėtų labai stipriai koreguoti tai, kas yra dabar siūloma.

Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.