Seimas nepritarė automobilių taršos mokesčio projektui – liepė jį keisti

Seimas nepritarė Aplinkos ministerijos siūlomam transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui. Baiminamasi, kad jis padidins socialinę atskirtį, o gyvenantys regionuose neteks vienintelio transporto. 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pristatė automobilių taršos mokesčio projektą Seime.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pristatė automobilių taršos mokesčio projektą Seime.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 22, 2019, 5:12 PM, atnaujinta Oct 22, 2019, 6:00 PM

Seimo nariai atmetė įstatymo projektą ir įpareigojo jį tobulinti. Už tai, kad siūlymas būtų tobulinamas, balsavo 51 parlamentaras, prieš buvo 48 Seimo nariai. 

Pasisakę prieš abejojo, ar mokestis už registraciją iš tiesų gali mažinti taršą. Aplinkos ministerijai siūloma šį mokestį skaičiuoti įvertinant automobilio eksploataciją.

K. Mažeika pripažino, kad siūlomas automobilių taršos mokestis sukėlė daug diskusijų visuomenėje. Jis priminė, kad apie tokį mokestį kalbama jau 10 metų. 

Anot ministro, su registracija susietas taršos mokestis – pirmas žingsnis į oro taršos mažinimą. 

„Turime pripažinti, kad esame viena iš šalių, kurioje transporto sukeliama oro tarša didėjo, kai tuo metu kitose Europos šalyse – mažėjo“, – pristatydamas įstatymo projektą kalbėjo jis. 

Dyzeliai – taršesni

Jis pridūrė, kad buvo svarstomi ir kitokie taršos mokesčio variantai, tačiau buvo pasirinktas mažiausiai administravimo kaštų reikalaujantis variantas. 

Ministro teigimu, taip pat nereikėtų sekti, kiek žmonės nuvažiuoja su savo automobiliais. 

K. Mažeika priminė, kad vartotojams paliekama galimybė rinktis – už mažiau taršius automobiliu mokėti nereikės. 

Daug klausimų, anot ministro, kilo ir dėl dyzelinių bei benzininių automobilių apmokestinimo skirtumo. 

„Vertinant gamyklinius parametrus įrodyta, kad dyzeliniai automobiliai – taršesni. Gali kilti įvairių nuomonių, tačiau tai yra įrodyta“, – kalbėjo jis. 

Abejojo dėl efekto

Parlamentaras, Liberalų frakcijai priklausantis Simonas Gentvilas sakė, kad taršaus automobilio negalintiems pasikeisti žmonėms jį parduoti atsieis brangiau nei vertas pats automobilis.   

„Ar teisingas pasirinktas instrumentas, nes aiškinamajame rašte nepaaiškinate, kaip šitas registracijos mokestis prisidės prie emisijų sumažinimo.

Gali išeiti taip, kad žmonės, kurie neturi pinigų pasikeisti automobilio, yra prirakinami prie automobilio, nes jį parduoti yra brangiau nei pats automobilis vertas.

Kitas klausimas – kiekvienais metais į Lietuvą per Klaipėdą dažniausiai įvežama reeksportui apie 30 tūkst. automobilių iš JAV, iš kitur. 

Jie Lietuvoje neužsibūna, bet jie būna įregistruojami į transporto priemonių registrą. 

Jiems reikės čia užmokėti mokestį ir važiuoti kažkur į Kirgiziją.

Šitas verslas iš Lietuvos išsikraustys, neužteršęs Lietuvos nė viena CO2 molekule. Čia tik vienas iš klausimų, nes registravimas niekaip nesusijęs su tarša“, – sakė S. Gentvilas.

Verslui numatytų išimtis

K. Mažeika žadėjo, kad šis klausimas jam yra žinomas ir dar bus svarstomas.

„Kalbant apie automobilius iš kitų šalių, diskusija yra, kur mes išgirdome galbūt pavėluotai. 

Susitikau su susirūpinusiais verslininkais ir tikrai nuraminau, kad komitete galima tai ištaisyti. Galima numatyti vienos ar dviejų dienų galimybę registruoti, kur beveik nauji automobiliai atvažiuoja ir po to išvažiuoja iš Lietuvos.

Tai verslo modelis, kuriam neturime užkirsti kelio vykti“, – sakė ministras.

29 eurų milijonų pajamų į biudžetą, anot ministro, buvo apskaičiuotos pagal ankstesnių metų automobilių registracijos apimtis ir vidutinius CO2 rodiklius.

„Užkirsti senų automobilių įvažiavimą yra būtina, nes kitu atveju ateis toks laikas, kai reikės apmokestinti visas transporto priemones“, – dėstė K. Mažeika. 

Padidintų socialinę atskirtį

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad šis mokestis didins socialinę atskirtį.

„Mokestis nuguls ant žmonių, kurie turi mažiausias pajamas ir negali įsigyti automobilių, kurie teršia mažiau.

Tai ne taršos, o transakcijos mokestis, nes kiekvieną kartą perkant ir parduodant automobilį reikės jį registruoti ir susimokėti už pardavimą ir pirkimą.

Kaip jūs apskaičiavote tuos 29 mln. įplaukų į valstybės biudžetą, ar skaičiuojate, kad visi ims pardavinėti, ar skaičiuojate, kad naujai įvežti automobiliai bus apmokestinti?“ – klausė M. Majauskas.

Aplinkos ministras sakė, kad suma apskaičiuota pagal vidurkį, kiek per metus Lietuvoje įregistruojama automobilių ir vidutinę jų CO2 emisiją.

„Ateityje mokestis galėtų mažėti, nes žmonių pasirinkimas būtų mažiau taršesni automobiliai. Tie surinkti pinigai galėtų eiti į skatinimo fondą.

Ateityje antruoju ir trečiuoju etapu planuojama, kad žmonės už tūkstančio eurų kompensaciją galės nebūtinai pirkti mažiau taršų automobilį, bet gauti kompensaciją viešojo transporto bilietui ar ne degalais varomai transporto priemonei“, – sakė K. Mažeika. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.