Miesto valdžiai garsiai džiaugiasi sparčiai atnaujinamomis sankryžomis, o paprasti vairuotojai pyksta, leisdami valandas ilgose kamščių eilėse.
Būtent iš tokių dažnų eismo dalyvių susirūpinimų ir kilo ši problema, todėl nusprendėme pakalbinti specialistus ir sužinoti tikrąsias jos priežastis.
Valstybės tarnybos džiaugiasi statistikomis
Ne vienas vairuotojas piko metu žiedinėse sankryžose išvysdavo policijos ekipažus, perėmusius eismo reguliavimą į savo rankas. Pamačius tokį vaizdą automatiškai daugeliui kyla klausimas, kodėl žiedinės sankryžos atnaujinamos, bet policijos pareigūnai vis tiek turi užsiimti eismo reguliavimu. Eiliniam Lietuvos piliečiui tai nepanašu į pagrindines policininko darbo pareigybes. Tačiau kelių policijos atstovai nepritaria.
Paklaustas apie situaciją žieduose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas džiaugėsi statistika: „Po žiedinių sankryžų perbraižymo į policijos eismo įvykių registrą beveik nepatenka eismo įvykiai iš minėtų sankryžų. Galima teigti, kad avaringumas žiedinėse sankryžose reikšmingai sumažėjo, o policijos pareigūnai, reguliuodami eismą įvažiavimuose į žiedines sankryžas, bando padidinti jų pralaidumą.“
Ir iš tiesų dažnas vairuotojas gali pritarti kelių policijos atstovui, kad avarijų žiedinėse sankryžose bent jau vizualiai tikrai sumažėjo, dažnesnis vaizdinys yra kamščiai arba mažos avarinės situacijos, kuomet vairuotojai, kaip anksčiau buvo įpratę, netinkamai pasirenka juostą žiede. Rezultatas – būtent šiose vietose dažniau išgirsime garsinių signalų simfoniją.
Savivaldybė antrina policijai – situacija kontroliuojama
Mieste už eismo organizavimą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, būtent ji inicijuoja ir bendradarbiauja su mokslininkais, atlikdama eismo pralaidumo tyrimus, bei planuoja sostinės gatvių atnaujinimus ateityje.
Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis antrino policijos atstovui: „Tokiose didelėse žiedinėse sankryžose kaip Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. bei Savanorių, Laisvės pr., Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko g. buvo įrengti papildomai greičio mažinimo kalneliai, siekiant užtikrinti eismo srautų sureguliavimą ir sumažinti važiavimo greitį žiedinėje sankryžoje. Palyginus atliktus eismo srautų tyrimus, 2018 metais prieš eismo organizavimo pakeitimus ir 2019 metais po eismo organizavimo pakeitimų (taip pat kalnelių atsiradimo) buvo nustatyta, kad žiedo laidumas ir apkrova Konstitucijos žiedinėje sankryžoje rytinio piko metu išaugo 12 procentų, tuo tarpu vakarinio piko metu – apie 7 procentus.“
Atnaujinimai bei stebėjimai mieste nesustoja. Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su ekspertais ir žada dar daugiau pakeitimų probleminėse zonose, o ir dabartinės priemonės yra eksperimentinės, joms nepasiteisinus bus pakeistos kitomis: „Atsižvelgus į policijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto siūlymus šiemet gegužę Konstitucijos žiede buvo įrengti kalneliai.
Kalnelių tikslas – sumažinti greitį žiede, padidinti sankryžos pralaidumą, taip pat užtikrinti saugias ir sklandžias eismo sąlygas. Kalnelių poveikis eismo saugumo požiūriu atsispindės išanalizavus eismo įvykių statistinius duomenis per pastaruosius metus. Šiuo metu ši informacija renkama. Savanorių, Laisvės pr., Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko gatvių žiedinės sankryžos srautų tyrimus atliksime artimiausiu metu ir rezultatais pasidalinsime“, – teigė T.Kamaitis.
Problemos priežastys yra visai kitur
Vilniečiai ir miesto svečiai dar nuo 2016 metų galėjo pastebėti didesnį kelininkų ir savivaldybės dėmesį žiedinėms sankryžoms. Nauji kelio ženklai bei perpaišytos eismo juostos, padidėję greičio mažinimo kalneliai – tai ryškiausiai matomi atnaujinimai šioms kelio vietoms, tačiau ar jau spėjome priprasti ir prie minėtų, prieš trejus metus įdiegtų atnaujinimų? Vairavimo instruktorius bei eismo ekspertas Artūras Pakėnas nesutinka ir sako, kad vairuotojams sunku perprasti ir jau kurį laiką galiojančias taisykles, o dabartinės keičiamos per dažnai.
„Lentelės su žaliomis rodyklėmis ties raudonu šviesoforo signalu atsirado dar sovietmečiu. Praėjo daugiau nei 35 metai, o visur kalbama, kad jas nuima, nes dalis vairuotojų taip ir nesugebėjo suprasti, kaip jomis vadovautis, taigi grįžtame prie jūsų klausimo – kada pripras vairuotojai prie naujos tvarkos? Tas pat ir dėl žiedų – senoji tvarka buvo tokia, kad iš pirmos juostos buvo galima važiuoti tik į pirmąjį išvažiavimą. Kiek metų daug vairuotojų to nepaisė ? Ir visą laiką rodė posūkį į kairę įvažiuodami į žiedą?“
Vairavimo instruktorius tęsė atkreipdamas dėmesį į tai, kad galbūt problemos sprendimas yra ne ten, kur šiuo metu kreipiamas didžiausias dėmesys: „Situacija sostinės gatvėse piko metu tikrai nėra pavydėtina, tačiau matomos valstybės institucijų pastangos suteikia vilties tikėti, kad spūstys sumažės.“
Svarbu paminėti ir tai, kad didelė dalis atsakomybės sprendžiant šią problemą tenka kiekvienam iš mūsų, paprastiems vairuotojams, kurie turi susipažinti ir paklusti taisyklėms, nesudaryti avarinių situacijų ir taip gerinti eismo sklaidą mieste: „Jei gatve juda srautas du ar tris kartus didesnis nei apskaičiuotas maksimalus pralaidumas, tai ar taip piešim linijas ar kitaip – automobilių nesumažėja, o pralaidumas, jei ir padidėja, tai nežymiai – realaus efekto nepajusime.
Reikia galvoti apie viso miesto pertvarkymą įskaitant viešojo transporto vystymą, mokyklų ir darželių tinklo plėtimą (sumažinti gyventojų poreikį važiuoti asmeniniu transportu). Gyvenamuosiuose rajonuose kurti darbo vietas (biuru pastatai, dar kažkas), bet tai jau klausimai urbanistikos specialistams.
Tiesiog nustokim svaigti apie kamščių mažinimą – tai nerealu. Kol žmonės gyvena Pilaitėje, veža vaikus i darželį (ar mokyklą) Žirmūnuose, o dirba Aukštuosiuose Paneriuose, tai kamščiai bus neišvengiami“ – savo poziciją dėsto A.Pakėnas.
Ir iš tiesų – vieno problemos sprendimo būdo visoms sostinės spūstims nėra. Vairuotojai dažniausiai yra nepatenkinti spūstimis, prailginančiomis jų kasdienes keliones daugybę kartų, valdžios institucijų atstovai pluša, norėdami užtikrinti kuo sklandesnį eismo vykdymą, tačiau realiems pokyčiams reikia laiko bei visų eismo dalyvių bei organizatorių bendrų pastangų.
