Nesibaigiant painiavai dėl taršių automobilių mokesčio - kalbos apie naują mokestinę prievolę vairuotojams

Kritikuojami dėl skubotai siūlomų naujų mokesčių valdantieji traukiasi atatupsti – siūloma atidėti ir daug kartų kaitalioto taršių automobilių mokesčio įsigaliojimą.

Taršių automobilių mokesčio administravimui dar tinkamai nepasirengta.
Taršių automobilių mokesčio administravimui dar tinkamai nepasirengta.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 12, 2019, 7:42 AM, atnaujinta Dec 12, 2019, 7:47 AM

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė, kad prieštaringai vertinamas taršių automobilių mokestis įsigaliotų tik nuo balandžio 1-osios, o ne nuo naujųjų metų.

Tokį siūlymą pateikusios Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės valstietės Agnės Širinskienės aiškinimu, tai esą leistų tinkamai pasirengti mokesčio administravimui.

„Kai kiekvieną dieną keičiasi mokesčio variantai, sunku ne tik žmonėms susigaudyti, bet ir institucijoms tinkamai pasiruošti“, – „Lietuvos rytui“ pripažino Aplinkos ministerijos kancleris Aurimas Mockevičius.

Anot jo, įstatymo vykdyti nuo sausio nebus pasirengusi „Regitra“, taip pat buvo atsižvelgta į prezidento pastabas.

Jeigu Seimas pritartų šiam mokesčiui, keistųsi ne tik jo įsigaliojimo data. Jau įvardyta ir gerokai kuklesnė suma, kuri papildytų valstybės kišenę.

Anksčiau planuota, kad mokestis biudžetą papildytų 19–20 mln. eurų, dabar kalbama apie perpus mažesnę sumą. „Gal, jei mokestis būtų surenkamas sklandžiai, realu būtų tikėtis 14–15 mln. eurų“, – svarstė A.Mockevičius.

Kritikai abejoja nauda

Tuo metu siūlomo naujo mokesčio kritikai abejoja jo nauda ne tik dėl to, kad jis greičiausiai neskatins gyventojų persėsti į mažiau taršius automobilius.

Itin skeptiškai vertinami ir šio mokesčio stūmėjų užmojai už surinktas lėšas skirti miškų plotams plėsti.

„Jau dabar iš įvairių finansavimo šaltinių miškams įveisti ar atkurti yra skiriami milijonai, bet panaudojama tik maža dalis tam skiriamų lėšų.

Projekte numatyta, kad miškams įveisti būtų skiriamos ir iš naujo mokesčio surinktos lėšos. Jos būtų paskirstytos pagal specialią Miškų sodinimo programą, kurią Vyriausybė turi parengti iki liepos.

Planuojama, kad kasmet būtų atsodinama 1 tūkst. hektarų miško.

Bet, mano žiniomis, jau dabar yra bent trys programos, o dėl įvairių biurokratinių kliūčių miškams sodinti skirtos lėšos nėra panaudojamos.

Todėl labai abejoju, ar tos tikslinės lėšos nenukeliaus kur nors kitur, pavyzdžiui, ūkininkams rengti“, – svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.

Pinigų nesugeba panaudoti

Būtent taip neseniai ir atsitiko. Spalio mėnesį Žemės ūkio ministerijoje buvo sprendžiama, ką daryti su Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ES lėšomis, skirtomis miškams veisti.

Pagal šią programą Lietuvos miškams veisti buvo numatyta beveik 47 mln. eurų, tačiau panaudota vos 21,5 mln. eurų. Todėl nutarta 8 mln. eurų atseikėti smulkiesiems ūkininkams.

Metų metus taip pat nepanaudojamos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje numatytos lėšos valstybiniams miškams atsodinti. Į šį fondą patenka už iškirstą medieną iš urėdijų ir privačių miškų savininkų surenkami mokesčiai.

Aplinkos ministerija dar negalėjo pateikti skaičių, kiek pinigų buvo nepanaudota šiemet, bet iškalbingi ir pernykščiai duomenys: buvo surinkta 13,6 mln. eurų, o panaudota 9,5 mln.

S.Gentvilas mano, kad miškams įveisti teoriškai galima būtų naudoti ir Klimato kaitos programos lėšas, tačiau jam nėra žinoma, jog tai būtų daroma, nors, pavyzdžiui, pernai likusios nepanaudotos šio fondo lėšos esą buvo skirtos pedagogų atlyginimams.

Teisinosi, kad trūksta plotų

Aplinkos ministerijos kancleris A.Mockevičius pripažino, kad kyla problemų panaudoti miškams skiriamas lėšas, ir dėl to kaltino biurokratizmą.

„Mūsų pajėgumai didesni, tačiau trūksta plotų, kuriuos galima būtų užsodinti mišku. Laisvos valstybinės žemės yra, bet Nacionalinė žemės tarnyba mums jos kažkodėl nesuteikdavo.

Bet dabar bus naujo mokesčio įstatymo įpareigojimas surasti plotus, ir institucijos privalės jį vykdyti. Iki šiol to nebuvo“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Mockevičius.

Planuoja dar vieną mokestį

Beje, Seime svarstant taršos mokestį Aplinkos ministerijos kancleris užsiminė apie jau planuojamą dar vieną naują mokestinę prievolę automobilių savininkams.

Gali būti, kad kitąmet valdininkai iškeps metinį transporto priemonės mokestį, tiesa, kol kas apie tai kalbama aptakiai.

„Mokestis gali atsirasti įvertinus, kokį efektą žmonių įpročiams keistis turės dabar siūlomos priemonės.

Toks vertinimas bus atliekamas kiekvienais metais“, – kalbėjo A.Mockevičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.