Dėl leistino greičio viršijimo praėjusiais metais Kauno apskrityje įvyko beveik 35 proc. visų eismo nelaimių, todėl pareigūnai užsimojo atpratinti vairuotojus nuo šio blogo įpročio.
Jie pradėjo naudoti 6 kilnojamus greičio matuoklius, kurių pasirodymas kaskart kelia gausybę pasisakymų socialiniuose tinkluose. Prietaisus nupirko Policijos departamentas ir padalino visoms apskritims.
Vaizdas gatvėse jau pasikeitė
„Pranešimai apie stovinčius prietaisus socialiniuose tinkluose yra savotiška prevencinė priemonė“, – svarstė Kauno kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.
Pasak jo, trikojų poveikis jau juntamas. Anksčiau bendras transporto srautas leistiną greitį Kaune viršydavo 20-30 kilometrų per valandą, dabar sumažėjo iki 10-20 kilometrų per valandą.
R.Kemzūros žiniomis, per savaitę užfiksuota beveik 1000 pažeidėjų, dauguma jų leistiną greitį viršijo 20-30 kilometrų per valandą. Įkliuvęs rekordininkas – 118 kilometrų per valandą A.Juozapavičiaus prospektu lėkęs automobilis.
„Šis pažeidėjas užfiksuotas naktį, krintant šlapdribai. Tai geras įrodymas, kad ne visi vairuotojai elgiasi atsakingai“, – svarstė pareigūnas.
Vokietijoje pagaminti prietaisai gali fiksuoti automobilių greitį 300 metrų atstumu ir transporto sraute išskirti pažeidėjus. Matuokliai veikia dieną ir naktį, o duomenys automatiškai siunčiami į serverį.
Fiksuoja be pasigailėjimo
Paruošti prietaisą darbui užtrunka iki valandos. Per parą pareigūnai pakeičia 4-5 vietas.
Prietaiso fiksuojamo greičio paklaida siekia vos 3 kilometrus per valandą. Tamsiuoju paros metu tolerancija beveik netaikoma, o dieną esant palankioms eismo sąlygoms tolerancijos riba gali siekti 10 kilometrų per valandą.
Socialiniuose tinkluose tikrą audrą sukėlė aplinkybė, kad apie fiksuojamą greitį nėra apie tai įspėjančių kelio ženklų.
„Ženklai statomi tik prie stacionarių greičio matuoklių. Mes neketiname prietaisų slėpti, tačiau nestatysime ir ten, kur jie neatliktų savo paskirties“, – paaiškino R.Kemzūra. Jis taip pat perspėjo nebandyti piktybiškai užstatyti matuoklių, nes už tai bus taikoma administracinė atsakomybė.
Svarbus prietaiso privalumas – jo nefiksuoja jokie apie greičio matuoklius vairuotojus perspėjantys prietaisai.
Skaičiai verčia nerimauti
Praėjusių metų eismo įvykių statistika Kauno apskrityje nedžiugina – eismo įvykių skaičius išaugo 20, nukentėjusiųjų – 27, o žuvusiųjų – 8 procentais.
Pasak Kauno kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus, vis tik per dešimtmetį žengtas didelis žingsnis į priekį, nes nuo 2009-ųjų per metus vidutiniškai žūdavo 34 žmonės.
Daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl saugaus greičio nesilaikymo. Antroje vietoje atsidūrė įvykiai, kai nepraleidžiama pagrindiniu keliu judančių transporto priemonių, toliau rikiuojasi nelaimės, susijusios su pėsčiaisiais.
Pastarųjų nelaimių skaičių pavyko smarkiai sumažinti Kaune atlikus svarbius infrastruktūros pakeitimus.
