Gauna visą puokštę teršalų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė lrytas.lt tikina, jog tiek vairuotojai, tiek pėstieji gatvėse prisikvėpuoja viskuo, kas tik sklando ore.
„Turėtume kalbėti apie tai, kokias medžiagas išmeta automobiliai. Kažkiek, žinoma, teršalai ore išsisklaido, tačiau jei yra automobilio vėdinimo sistema pasiurbia orą iš lauko, tokiu atveju vairuotojas, leisdamas laiką automobilyje, gauna visą puokštę teršalų, kurie yra aplinkoje.
Automobiliai išmeta anglies viendeginį, azoto oksidus (NOx), kietąsias daleles, sieros oksidą – tų medžiagų puokštė didelė. Ten yra ir kancerogeninių medžiagų, įvairių sunkiųjų metalų“, – vardijo I.Taraškevičienė.
Kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas, didžioji teršalų dalis atsiranda degant benzinui ar dyzelinui.
„Automobilio variklyje, sudegant 1 kg benzino, kartu sudega apie 14 kg oro, o į atmosferą išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Vadinasi, vienas automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. km ir sunaudodamas po 7 kg benzino 100 km, išmeta apie 10 tonų įvairių dujų mišinio.
Išmetamų toksinių dujų kiekis bei sudėtis labai priklauso nuo variklio tipo, kuro rūšies, važiavimo režimo, degimo sureguliavimo. Pagrindiniai teršalai, vertinami patvirtinant transporto priemonės tipą, – azoto oksidai, kietosios dalelės, angliavandeniliai (HC) ir anglies monoksidas (CO)“, – lrytas.lt komentuoja R.Gabartas.
Nuo lėtinių ligų paūmėjimo iki vėžio
Išmetami teršalai ir jų kiekis priklauso nuo to, ar automobilis dyzelinis, ar benzininis. Taip pat – ar automobilis lengvasis, ar sunkiasvoris.
„Tarkime, dyzeliniai automobiliai išskiria gerokai daugiau kietųjų dalelių, bet mažiau anglies viendeginio. Yra tam tikri skirtumai tarp automobilių. Kietosios dalelės turi kancerogeninį poveikį ir per ilgalaikį poveikį mes rizikuojame susirgti vėžiu.
Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai nurodo, kad turėtume kalbėti apie ilgalaikį poveikį, ne trumpesnį nei metai, kad išsivystytų vienokie ar kitokie pakenkimai, kuriuos matytume visuomenės sveikatos rodikliuose“, – aiškina NVSC Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja I.Taraškevičienė.
Pasak vedėjos, kenksmingos dalelės pirmiausiai sulaikomos kvėpavimo takuose. Šios dalelės dažniausiai turi dirginantį poveikį ir gali paūmėti lėtinės kvėpavimo sistemos ligos: „Taip pat yra nustatyta sąsajų tarp kraujotakos sistemos ligų. Tomis dienomis, kai užterštumas ore labai stipriai padidėja, daugėja guldymų į ligonines dėl kraujotakos sistemos, širdies veiklos sutrikimų ir kvėpavimo sistemos ligų.“
Vis tik, anot NVSC Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjos, visuomenė labiau atkreipia dėmesį į avarines situacijas, kai per tam tikrą laiką išmetama labai daug kenksmingų medžiagų, tarp jų – ir kancerogeninių.
„Tačiau nereikia suprasti, kad mūsų įprasti taršos šaltiniai, pavyzdžiui, automobiliai ar mūsų gyvenamųjų namų tarša, ypač vienbučių, kurių tarša mažai reglamentuojama ir gali naudoti įvairias kuro rūšis, o taršos valymo praktiškai nėra, kad ši tarša nekenksminga.
Kai kurie galbūt galvoja, kad štai jų tarša nekenksminga, nes patys kūrena ir nekenkia. Tai – netiesa. Ir generuojamos automobilių, ir kūrenimo taršos poveikį patiriame metų metais ir vis dėlto tai yra didesnis ir pavojingesnis taršos šaltinis nei avarija“, – dėsto I.Taraškevičienė.
Kas matuojama techninės apžiūros metu
Įprasta manyti, kad techninės apžiūros (TA) metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis.
Tačiau realybė yra kiek kitokia. Pagrindinis šio bandymo tikslas – įvertinti automobilio variklio būklę fiksuojant tam tikrus parametrus.
„Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginant su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas.
Kalbant apie dyzelinius variklius turinčius automobilius, TA stotyse yra vertinamas vadinamasis absorbcijos koeficientas – kietųjų dalelių kiekis, kurios sugeria šviesą. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, – akcentuoja techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Automobilio dūmingumo vertinamas vyksta taip: prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas, turintis matavimo kolbą, kurios viename gale yra šviesos šaltinis, o kitame – specialus imtuvas.
Į kolbą patekus išmetamosioms dujoms išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia. Tačiau dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus.
Vis tik tokia procedūra ir brangi, ir labai ilga. Techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę.
Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, daroma išvada, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai.
Taip pat vertinant kietųjų dalelių kiekį galima daryti išvadą ir apie taršą: kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų.
Kaip teigia R.Gabartas, jei automobilis yra apynaujis, gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu per diagnostinę jungtį (OBD), ir į išmetimo sistemą specialios įrangos nedės.
OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas.
Automobilių techninės apžiūros metodika Lietuvoje iš esmės identiška tai, kuri naudojama kitose Europos valstybėse.
Ko griebtis, kad kvėpuotume švaresniu oru
Norint įkvėpti kur kas mažiau ore sklandančių teršalų, pasak NVSC Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjos, stovint spūstyse reikia atsisakyti oro paėmimo iš lauko ir įjungti cirkuliaciją automobilio viduje.
„Be abejo, per nesandarumus kažkiek oro į automobilį vis tiek pateks, tačiau teršalų bus mažiau. Bet, žinoma, kažkada vėdintis reikia, todėl išvažiavus iš spūsties vėl reikėtų pakeisti oro paėmimo funkciją“, – patarė I.Taraškevičienė.
R.Gabartas papildo, jog automobilio klimato kontrolės ir vėdinimo sistemos funkcija – oro recirkuliacija mašinos viduje – kaip tik skirta tam, kad būtų galima išvengti nemalonių kvapų, užteršto aplinkos oro patekimo į saloną bei greitesnio norimos temperatūros pasiekimo.
„Aš pats beveik visuomet ją naudoju vos pamatęs dūmų šleifą iš išmetimo vamzdžio ar atsidūręs kelio ruože, kuriame nosį erzina nepageidaujami aromatai. Gintis nuo tokių dalykų padeda ir rekomendacijų, kada derėtų keisti salono oro filtrą, paisymas“, – lrytas.lt kalbėjo R.Gabartas.
Tačiau apskritai, pasak I.Taraškevičienės, vairuotojai turėtų stengtis savo važiavimą sureguliuoti taip, kad į spūstis nepatektų apskritai arba patektų kuo mažiau.
„Suprantama, kad dauguma spūsčių susidaro tam tikromis valandomis ir negalime kaltinti tėvelių, kurie turi į mokyklą ir būrelius nuvežti savo vaikus. Tačiau tie, kurie neveža vaikų, galbūt galėtų išvengti spūsčių ir jose nestovėti: pasirinkti kitą maršrutą ar važiuoti į darbą kitu laiku“, – lrytas.lt kalbėjo I.Taraškevičienė.
