Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais, kuriuos net policininkai vadina trikojais, užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Vien Kauno apskrityje – beveik 5 tūkstančiai.
Kauno policijos atstovai neslėpė, kad vairuotojai dar nepriprato prie naujos eismo tvarkos – vien per pirmąją vasario savaitę Kaune įkliuvo 2,5 tūkst. pažeidėjų, tad galima tik spėlioti, koks kiekis pažeidėjų bus užfiksuotas per visą vasario mėnesį.
Sausį dar vyko įrangos testavimai, darbuotojų apmokymai, bandymai, buvo techninių trikdžių, todėl neabejojama, kad pažeidimų skaičiai dar labiau augs.
Apie mobiliuosius trikojus, eismo organizavimą, žaliąsias rodykles bei neblaivius vairuotojus – pokalbis su LKPT viršininku V. Grašiu.
– Viršininke, naujieji mobilieji greičio matuokliai išdalinti apskritims, gatvėse ir keliuose užfiksuoti jau tūkstančiai pažeidėjų. Neseniai buvo skelbta, kad Lietuvos policija susidūrė su kita problema – trūko darbuotojų, galinčių dirbti su šia technika, dėl to trikojai nebuvo taip intensyviai naudojami, kaip buvo planuota.
Vis tik dabar, bent jau iš diskusijų socialiniuose tinkluose, kuriuose pranešama apie pareigūnų darbo su trikojais vietas, panašu, kad dirbama jau pilnu pajėgumu?
– Darbuotojų rengimas dirbti su mobiliaisiais trikojais yra nuolatinis procesas, juk ir žmonės keičiasi, todėl nuolat organizuosime apmokymus. Įrenginiai dabar veikia ir naudojami pilnu pajėgumu visose apskrityse. Tiek, kiek apskritims yra išduota, tiek prietaisų naudojama.
– Ar jau yra vairuotojų, kuriems įteikti pranešimai apie baudas už pažeidimus, užfiksuotus trikojų?
– Taip, jau yra tokių, kurie gavo baudas nuo to laiko, kai įranga dar buvo testuojama. Duomenų perdavimas į registrą ir automatinis protokolo surašymas kol kas ne visiškai veikia, ribojamas jų srautas, bet yra jau gavusių baudas.
Per sausio mėnesį šiais įrenginiais užfiksuota beveik 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tačiau mes orientuojamės ne į kiekį, norą užfiksuoti kuo daugiau pažeidimų, o norime, kad vairuotojai atsimintų, jog reikia paisyti Kelių eismo taisyklių (KET), gatvėmis važiuoti leistinu greičiu.
Todėl visos tos diskusijos socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje mums tik į naudą – kuo daugiau žmonių sužino, kad įranga veikia, fiksuoja pažeidimus ir už tai sulauks atsakomybės – tuo geriau.
– Praėjusį savaitgalį užfiksuota ir tokių greičio viršijimo atvejų, kai Vilniaus mieste, Geležinio Vilko gatvėje buvo skriejama 104, 106 ir net 150 km/val. greičiu, nors leidžiama tik 60–80 km/val. Vadinasi, greičio mėgėjų nestinga?
– Tai, ką nustatė trikojai, tik įrodo, kad šitas projektas buvo pradėtas laiku. Viena didžiausių skaudžių eismo įvykių priežasčių yra per didelis greitis.
Taigi trikojai tikrai turėtų pasiekti eismo dalyvių smegenis. Tie, kurie mėgsta lakstyti, turi suvokti, kad taip elgtis nevalia, o pažeidimai bus užfiksuoti.
– Socialiniuose tinkluose žmonės nepaliaujamai skelbia, kuriose vietose pareigūnai dirba su trikojais. Nors įstatymas to nereikalauja, bet pareigūnai, panašu, nusileido vairuotojams ir vis tiek paskelbė gatvių, kuriose dirbama su šiais įrenginiais, sąrašus?
– Visuomet atsiranda tokių, kurie bando kažką išsiaiškinti, kalbėti apie policijos veiklos legalumą ar nelegalumą, bet yra atliktos visos reikiamos procedūros dėl trikojų sertifikavimo, todėl pažeidėjams belieka susitaikyti su mintimi, kad jiems teks atsisakyti greičio viršijimo ir pradėti paisyti KET.
Suprantate, mes atskleidėme tas vietas, kurios aktualiausios avaringumo ir greičio viršijimo atvejais, problematiškas vietas. Tačiau mes pasakėme, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad trikojis negali atsidurti bet kurioje kitoje vietoje.
Mes nesame įsipareigoję trikojus statyti tik tose gatvėse. Be abejo, jie galbūt neatsiras ten, kur saugu ir nėra viršijamas greitis, bet yra gatvių, kur net ir dviejose vietose, kelių kilometrų atstumu, gali stovėti trikojai. KET galioja visoje šalies teritorijoje, todėl kilnojami matuokliai gali atsidurti bet kur.
– Dabar mažai kas kalba apie 2018-ųjų rudenį Lietuvoje pradėtus naudoti vidutinio greičio matuoklius, nors tuomet dėl jų taip pat kilo didžiulis triukšmas. Gal ir prie trikojų mūsų vairuotojai pripras?
– Taip, tuo pačiu galėčiau pasakyti, kad vidutinių ir stacionarių greičio matuoklių plėtra bus labai didelė. Žadama, kad iki 2021-ųjų Lietuvoje atsiras iki 250 ruožų, kuriuose bus matuojamas vidutinis greitis.
Turi keistis vairuotojų požiūris į eismo saugumą ir greitį, ir techninės priemonės tą požiūrį padeda keisti. Iš vairuotojų jau tenka girdėti atsiliepimų, kad ten, kur yra naudojami matuokliai, srauto greitis gerokai sumažėjo. Tai labai svarbu, ir jei neatsiras jokių kliūčių ar trukdžių – tai darys įtaką saugiam eismui.
– Galbūt verta pamąstyti ir apie baudų dydžio skirstymą pagal vietas? Tarkime, juk ne vienoda rizika viršyti greitį gyvenvietėje, mieste ir greitkelyje?
– Taip, žinoma, užmiestyje viršijamas greitis yra vienaip pavojingas, o mieste, kur intensyvesnis pėsčiųjų ir dviračių eismas, – kitaip. Tačiau kol kas vienodos taisyklės galioja visur. Mes norime ir galime apie tai kalbėti, apie tai diskutuojame ir su Susisiekimo ministerija.
– Pastaraisiais metais daugiau policijos pajėgų buvo mesta gaudant neblaivius vairuotojus, o greičio kontrolė tarsi buvo kiek susilpnėjusi?
– Įrangos diegimas ir naudojimas leidžia aktyviau kovoti su greičio viršytojais. Tikrai buvo tam tikrų vietų, kur nebuvo galima pilnai kontroliuoti greičio viršijimo, neturėjome tokių matuoklių.
Tačiau šie naujieji matuokliai leidžia dirbti dar efektyviau. Tačiau jokiu būdu negalės atsipalaiduoti ir tie, kurie mėgsta vairuoti išgėrę. Greičio viršytojams, neblaiviems vairuotojams, taip pat tiems, kurie mėgsta naudotis mobiliaisiais telefonais vairuodami skirsime didelį dėmesį.
– 2016-aisiais, pradėjęs vadovauti Kelių policijai, teigėte, jog būtų teisinga girtus vairuotojus sodinti į kalėjimą. Vairuotojams, kurių kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau statistika rodo, kad net tai neatgraso užkietėjusių pažeidėjų?
– Man sunku pripažinti, kad įstatymas neveikia. Santykis tarp vairuotojų, kuriems vairuojant buvo nustatyta iki 1,5 promilės, ir tiems, kuriems nustatyta daugiau, keičiasi, mažėja stipriai apsvaigusių vairuotojų.
Pokyčiai vyksta, tik reikės ne vienerių metų. Visa valstybės politika turi būti tokia, kad skatintume atsakingą alkoholio vartojimą.
– Į didžiuosius šalies miestus sugrįžo žaliosios rodyklės, nes jas nuėmus pradėjo piktintis gausybė vairuotojų. Kaip vertinate kilusį skandalą dėl šių pokyčių?
– Sankryžose, kuriose buvo pakabintos rodyklės, turėjo atsirasti eismo reguliavimo sistema, šviesoforų sekcijos, kurios atitinkamu laiku pakeistų žaliąsias rodykles. Tačiau jos leidžia vairuotojams patiems apsispręsti, ar važiuoti, ar ne. O tai jau trukdo diegti informacines technologijas.
Mano nuomone, savivaldybės nepasirengė šiems pokyčiams, todėl dabar priimtas protingas sprendimas žaliąsias rodykles kažkuriam laikui grąžinti.
Tačiau ateityje eismo organizavimo infrastruktūra, inžineriniai ir techniniai sprendimai turi būti perleisti informacinėms technologijoms. Kad robotas galėtų skaičiuoti eismo srautus ir numatyti geriausius sprendimus, kaip organizuoti vienos ar kitos sankryžos srautą.
