Paaiškino, kodėl dalis lietuvių taip nekenčia trikojų ir prieš juos kovoja

„Trikojai Lietuvoje skirti tik policijai susirinkti pinigų“ –  tokie komentarai lydi kone kiekvieną publikaciją žiniasklaidos priemonėse apie naujuosius policijos naudojamus greičio matuoklius. Kas skatina žmones taip galvoti? Mat važiuojantys leistinu greičiu juk negali gauti baudos ir jokie greičio matuokliai neužfiksuos pažeidimo. 

 Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
 Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Norint spręsti tiek trikojų, tiek kitas problemas, reikalingas žmonių švietimas“, – dėstė G.Navaitis.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
„Norint spręsti tiek trikojų, tiek kitas problemas, reikalingas žmonių švietimas“, – dėstė G.Navaitis.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Mar 15, 2020, 9:53 AM, atnaujinta Mar 15, 2020, 9:54 AM

Dar daugiau – 29 proc. vairuotojų,  sausį Lietuvoje atliktos „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios apklausos metu, teigė leistino greičio besilaikantys tik matuoklių fiksavimo zonose. Atsiranda ir tokių, kuriems pristabdymas prieš greičio matuoklį per daug sudėtingas.

Dalis baudą pripažįsta, susimoka, o dalis, keršto vedini, sugalvoja būdų naujuosius trikojus arba automobiliais užstoti, arba su šalia stovinčiais pareigūnais pasiginčyti.

Tačiau faktas akivaizdus – tokie veiksmai situacijos nepakeis. Tad galbūt metas pripažinti, jog gyvename valstybėje, kuri yra mūsų, o taisyklės skirtos tam, kad čia gyventi būtų saugiau?

Nesilaikote taisyklių – keiskite nuostatas

Patyręs psichologas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis sako, jog iki šiol dar egzistuoja nuostata, kad tiek žmonės, tiek valdžia gyvena sau, o valdžia esą yra priešiška žmogui jėga. Pagal šią nuostatą labai paprasta pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET), pirkti kontrabandines cigaretes, slėpti mokesčius.

„Visa tai siejasi su okupaciniu laikotarpiu, tačiau skirtumas tas, jog šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje. Šalyje, kurią bei šios taisykles kuriame patys“, – kaip vieną iš priežasčių, verčiančių vairuotojus protestuoti prieš naujas greičio ribojimo priemones, įvardijo Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis.

Profesoriaus teigimu, pastarosios mintys, tikėtina, daug kam sukels „alergiją“, norą diskutuoti, kad yra kitaip. Tačiau požiūris į policijos naudojamus trikojus greičio matuoklius aiškiai išskiria žmones.

Vieni dar vadovaujasi praeito amžiaus ar net praeito tūkstantmečio nuostatomis, kad valdžia yra priešiška jėga, o kiti jau suvokia, kad gyvename savo valstybėje, taisyklės yra mūsų ir mes jų laikomės.

Tiesa, vyro nuomone, įsitikinimai lengvai nepasikeis.

„Ironiška, tačiau beveik 85 proc. lietuvių teigia, jog Šveicarija yra sektinas pavyzdys, tiesiog ideali valstybė. Tai šalis, kurioje taisyklių ir tvarkos laikomasi labai griežtai. Ir žmonės jų laikosi patys, be jokio griežto paraginimo.

Žmonės suvokia bendrą principą, jog gyvena valstybėje, kurios tvarką kuria patys. Tad norint spręsti tiek trikojų, tiek kitas problemas, reikalingas žmonių švietimas“, – dėstė G.Navaitis.

Profesorius įsitikinęs, jog žmogus, kuris suvokia, jog tai jo valstybė, jo tvarka, yra pilietiškas, vaikšto į rinkimus, dažnu atveju nepažeidinės ir nusistovėjusių taisyklių arba net jei ir nusižengs, supras, kad pasielgė netinkamai.

Tuo metu tas, kuris nesilaiko bendresnių taisyklių, tai nesilaikys ir jau įvardintų eismo taisyklių. Piktinsis, kad jį varžo, nors tas pačias taisykles norėtų taikyti ir kitiems. Tuo labiau nesidžiaugs, jei visi pradės važinėti tokiu greičiu, kokiu jiems patinka.

Svarbiausia – informuoti

G.Navaičio mintims pritarė ir saugaus vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas. Vyro teigimu, dalis visuomenės – taisyklių laužytojai, nenorintys pasiduoti naujovėms.

„Kuomet viršijamas greitis, žmogaus neapleidžia mintys, ar stovi kažkas priekyje, ar ne. Jaučiama nuolatinė įtampa, o tai, matyt, kai kuriems patinka“, – aiškino D.Kanapinskas.

Kaip pavyzdį, vyras pateikė Norvegiją bei šalies gyventojų požiūrį į įstatymus.

„Kodėl ten visi lėtai važiuoja? Daugelis apeliuoja į dideles baudas, tačiau yra natūralus suvokimas ir pagarba taisyklėms. Labai viliuosi, kad panašus požiūris kada nors įsigalės ir Lietuvoje“, – atviravo pašnekovas.

Vyras įsitikinęs, jog svarbiausia kuo daugiau diskutuoti ir šviesti visuomenę, mat tik tokiu būdu pasieksime pozityvių rezultatų. Pašnekovas pabrėžė ir laiko svarbos faktorių.

„Pavyzdžiui, kad ir prie vairo sėdančių neblaivių vairuotojų tolerancija. Per penkmetį toleruojančių tokius piliečius stipriai sumažėjo, skirtumas akivaizdus.

Matyt, žmonėms reikia duoti laiko priprasti prie naujovių – naujienų portalui lrytas.lt aiškino D.Kanapinskas.– Nusikėlę į 2008 metus galime pastebėti, jog su eismu susijusių žūčių skaičius siekė beveik 1200, o 2019 metais rodikliai fiksavo šiek tiek daugiau nei 170 žūčių.

Tuo metu automobilių skaičius per tuos 11 metų išaugo. Mano nuomone, sėkmės priežastis – gausios žurnalistų mestos pajėgos švietimui saugaus eismo klausimais.“

Reziumuodamas vyras pridūrė, jog kuo daugiau diskutuosime apie apie trikojus, tuo labiau sąmoningumą skatinsime.

Skaičiai – stulbinantys

Naujienų portalas lrytas.lt primena, jog per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Vien Kauno apskrityje – beveik 5 tūkstančiai. Kauno policijos atstovai neslėpė, kad vairuotojai dar nepriprato prie naujos eismo tvarkos – vien per pirmąją vasario savaitę Kaune įkliuvo 2,5 tūkst. pažeidėjų, tad galima tik spėlioti, koks kiekis pažeidėjų bus užfiksuotas per ateinančius mėnesius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.