O kai padangė pradėjo šviesėti tiek dėl aukštai kylančios saulės, tiek
dėl trumpesnio draudimų sąrašo vairuotojai tiesiog netvėrė kailyje:
skubėjo nupūsti dulkių nuo motociklų ir pildyti automobilių bakų
atpigusiais degalais.
Nors toliau Lietuvos sienos nuvažiuoti nevalia, po ilgo sėdėjimo namuose
laikas, praleistas prie automobilio ar motociklo vairo, tapo visai
neprasta pramoga.
Kai kurie vairuotojai, gavę tokią progą, visiškai pametė galvą arba
prieš paleisdami variklį išjungė savisaugos saugiklį.
Štai laikinai Kauno apskrities policijai vadovaujantis E.Jablonskas
pamėgo nuolat skelbti didžiausius leistino greičio pažeidėjus, o jo
pateikiami skaičiai tik patvirtina tokias prielaidas.
Šįkart išskirtinio dėmesio sulaukė BMW vairuotojas, pasiekęs savaitės
rekordą Kauno rajone, magistraliniame kelyje A5
(Kaunas-Marijampolė-Suvalkai).
Leistinas greitis šioje atkarpoje yra 90 kilometrų per valandą, tačiau
BMW vairuotojui tiek neužteko – paspaudė iki 174 kilometrų per valandą
ir buvo įamžintas pareigūnų nuotraukoje.
Smarkuolis turėtų pusmečiui atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu,
tačiau ši aplinkybė turbūt nesumenkins jo noro vėl išbandyti greitojo
BMW galimybes.
Net patys pareigūnai pripažįsta, kad atėmus teisę vairuoti dėl girtumo
ar smarkiai viršyto greičio, dalis vairuotojų ir toliau drąsiai sėda
prie vairo, lyg nieko nebūtų nutikę.
Nepaisant vairuotojų pastangų dalytis informacija socialiniuose
tinkluose apie greičio mėgėjams paspęstus spąstus, nuo metų pradžios
trikojai greičio matavimo prietaisai Kauno apskrityje jau spėjo
užfiksuoti 41 tūkst. greičio viršijimo atvejų.
Reikia neužmiršti, kad šis laikotarpis apima ir karantiną, prasidėjusį
kovo viduryje. O juk pirmąsias dvi karantino savaites Kauno gatvės
atrodė lyg išmirusiame mieste.
Ilgąjį Velykų savaitgalį eismas išvis buvo drastiškai ribojamas visoje
šalyje, todėl smarkiai sumažėjo tiek užfiksuotų Kelių eismo taisyklių
pažeidėjų, tiek nelaimių.
O štai balandį vairuotojai jau lakstė lyg nuo grandinės nutrūkę -
užfiksuota apie 20 tūkst. pažeidimų.
Įvertinus šias aplinkybes Kauno policijos vadovui E.Jablonskui
nereikėtų pernelyg džiūgauti, kad šiemet žuvusiųjų skaičius eismo
nelaimėse Kauno apskrityje sumažėjo maždaug trečdaliu.
Jeigu karantinas pasibaigs jau birželio mėnesį, o didysis atostogų
sezonas tuo metu kaip tik prasidės, nelaimių ir žuvusiųjų skaičiaus
kreivė gali pasisukti priešinga kryptimi.
Išvis šių metų pradžios skaičių negalima lyginti su 2019-aisiais, kai
niekas net nebuvo girdėjęs apie piktąjį virusą ir keliones planavo tik
pagal savo poreikius bei galimybes.
2020-uosius turbūt galima išmesti iš visų statistikos lentelių, nes jie
pateikia smarkiai iškreiptą vaizdą.
Kur kas svarbiau, kad skaudžios eismo nelaimės nėra retenybė, nes net ir
vienas kelyje žuvęs žmogus – per daug.
Galima pristatyti dar daugiau trikojų ar kitokių greičio fiksavimo
prietaisų, tačiau tai nepadės, jeigu už šį pažeidimą skiriamos baudos
nebus skausmingas finansinis kirtis.
Įvertinus aplinkybę, kad nesaugus greitis lemia daugiau kaip trečdalį
eismo nelaimių, kuriose žūsta arba sužalojami žmonės, sankcijos jo
nesilaikantiems eismo dalyviams yra neadekvačiai mažos.
Jas pakeisti gali tik įstatymų leidėjai, kuriems nekyla sunkumų nuolat
didinti akcizus.
Tiesiog gaila policijos pareigūnų darbo: jiems reikia peržiūrėti krūvas
nuotraukų, monotoniškai siuntinėti pranešimus pažeidėjams, o pastarieji
tik šypsosi išleidę ne ką daugiau negu valgydami dienos pietus.
„Laikinoji sostinė“
