Vis dėlto teismų praktika Lietuvoje rodo, kad valstybinių ekspertų teiginiai neretai tampa svarbiausiu argumentu, sprendžiant dėl žmogaus kaltumo.
avarija-dukros-netekusia-seima-traisko-ir-ekspertai-i-dalis--16558381/"="">avarija-dukros-netekusia-seima-traisko-ir-ekspertai-i-dalis--16558381/"" target="_blank">Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Visiškai pakeitė parodymus
Teismo ekspertizės aktas tapo lemiamu veiksniu prieš kelerius metus nuteisiant žinomą Lietuvos chirurgą, nors išvadas surašę specialistai antrosios instancijos teisme visiškai pakeitė savo nuomonę.
„Pagal turimus dokumentus išeina, kad chirurgas padarė viską, ką galėjo“, – apygardos teisėjų kolegijai liudijo teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta. Būtent jo atliktos autopsijos išvada buvo pagrindas nuteisti mediką pirmosios instancijos teisme.
Chirurgas į teisiamųjų suolą sėdo po to, kai per nesudėtingą operaciją – laparoskopinę varikocelektomiją – mirė 33 metų pacientas.
Gydytojas pasinaudojo galimybe neduoti parodymų pirmosios instancijos teisme, kad jie nebūtų netinkamai interpretuoti. Apylinkės teisme jo gynėjai apklausė ne visus teismo ekspertus, bet prieš Apygardos teisėjų kolegiją jau stojo absoliučiai visi ekspertai – net ir surašę medikui itin nepalankią išvadą.
Pats medikas neigė, kad per operaciją padarė klaidą, ją nuslėpė nuo kolegų ir dėl to mirė pacientas. Nuomonę, kad tai chirurgas kaltas dėl paciento mirties, apygardos teisme visiškai pakeitė visi ekspertai.
Atlikus specialiųjų žinių tyrimus – autopsijos tyrimą, deontologinį tyrimą bei deontologinę komisinę ekspertizę – mirusio paciento vidinį kraujavimą sukėlusi priežastis liko nenustatyta. Bet spręsdamas dėl chirurgo kaltumo pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad dėl mirties, tikėtina, kaltas medikas.
Kai apygardos teisme ekspertas J.Plenta paneigė savo išvadą, prokurorė jam pagrasino byla dėl melagingų parodymų teikimo.
„Už ką? Už tai, kad ekspertas teisme pasakė tiesą? Atrodo, kad ta tiesa apskritai nesvarbi, nes šiuo pareiškimu buvo daromas spaudimas kitiems liudytojams“, – teigė mediką teisme gynęs advokatas Ramūnas Mikulskas.
Gydytojas buvo nuteistas. Jis išvengė realios laisvės atėmimo bausmės ir dabar dirba užsienyje.
Teismo medicinos ekspertui J.Plentai Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba pareiškė viešą įspėjimą.
Laimėjo bylą prieš Lietuvą
Nuteistą mediką teismuose gynęs advokatas R.Mikulskas prieš ketverius metus laimėjo kitą reikšmingą bylą „Kraulaidis prieš Lietuvą“ Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
Tuomet avarijoje nukentėjęs motociklininkas Mindaugas Kraulaidis įrodė, kad pareigūnai vilkino jo bylą, kol galiausiai nutraukė dėl senaties.
Per avariją, kurioje motociklą vairuojantis M.Kraulaidis susidūrė su lengvuoju automobiliu, motociklininkas patyrė daugybinius stuburo lūžius, sunkų nugaros smegenų pažeidimą ir prarado gebėjimą vaikščioti.
Vyras ir kurį laiką po avarijos įvykio tyrime jam atstovavusi motina ieškojo teisybės, įrodinėdami, kad automobilius lenkiančiam motociklininkui kelią užkirto staiga į priešpriešinio eismo juostą iššokęs automobilis, į kurį M.Kraulaidis ir trenkėsi.
Suluošintas motociklininkas ir jo motina teigė, kad būtent netikėta kliūtimi tapusio automobilio vairuotojas kaltas dėl avarijos, bet tyrimas vyko vangiai, o teismo ekspertai nekeitė savo nuomonės, kad kaltas pats motociklininkas, ir neskubėjo šalinti kai kurių prieštaravimų.
„Teismas pažymi, kad teismo ekspertizė eismo įvykio aplinkybėms nustatyti turėjo būti pakartota keletą kartų, nes neatsakyta į pareiškėjo argumentus, taip pat dėl poreikio pašalinti skirtingų ekspertų išvadų prieštaravimus.
Keletą kartų pareiškėjo klausimai be jokios aiškios priežasties nebuvo perduoti teismo ekspertams“, – sprendime, kuriuo M.Kraulaidis laimėjo prieš Lietuvą, teigė EŽTT Teisėjų kolegijos pirmininkas Andrasas Sajo.
EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad prokurorų sprendimai nutraukti tyrimą buvo pagrįsti keturiuose ekspertizės aktuose padaryta išvada, kad eismo įvykį sukėlė pats pareiškėjas.
M.Kraulaidžio motina skundėsi, kad minėtuose aktuose tokia išvada padaryta, nes eismo įvykio schema buvo netiksli ir todėl nė vienas iš vairuotojų jos taip ir nepasirašė.
„Nors suprantama, kad iškart po eismo įvykio dėl sunkios pareiškėjo sveikatos būklės institucijoms galėjo nepavykti gauti jo parašo, neatrodo, kad būtų buvę rimtų kliūčių gauti kito vairuotojo parašą. Minėtas trūkumas nebuvo ištaisytas ir vėliau atliekant procesinius veiksmus, ir kiekviena nauja ekspertizė rėmėsi ta pačia schema.
Šiuo atžvilgiu Teismas pritaria, kad pareiškėjas turėjo rimtų priežasčių abejoti schemos tikslumu. Schema remtasi atliekant visas teismo ekspertizes, kurios turėjo esminę reikšmę tam, kad ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, o pareiškėjo civilinis ieškinys atmestas“, – teigiama EŽTT sprendime.
Apskaičiuoja pagal formules
M.Kraulaidžiui EŽTT atstovavęs advokatas R.Mikulskas tvirtina, kad Lietuvoje teismai itin pasitiki teismo ekspertų išvadomis, nors ekspertai neretai turi per mažai duomenų, kad galėtų atlikti kokybišką ekspertizę, nes po avarijos jie patys nevyksta į įvykio vietą.
„Ekspertai savo išvadas pateikia pagal turimus duomenis. Teisme apklausdamas ekspertus supranti, kad jų išvada klaidinga, bet ekspertas įrodinėja, kad tyrimą atliko remdamasis schema, kurią po avarijos nubraižė policijos pareigūnas.
O jei jis matuodamas suklydo pusmetriu? Juk dėl to iš esmės keičiasi greitis ir stabdymo kelias. Įsivaizduokite, ką reiškia 2-3 sekundės, jei atvažiuoji 100 km per val. ar dar didesniu greičiu.
Dėl to klientams visada sakau: jei nežinai, nesakyk metrų. Nes tyrėjai tokiose bylose klausia atstumų. Kaip tu gali įvertinti objektyviai? Tu sakai preliminariai, bet gali klysti. O tavo pasakytus skaičius atiduoda ekspertui, jis tuos skaičius suveda į formules ir gaunasi tokios išvados“, – teigė R.Mikulskas.
Apkaltino žuvusią dviratininkę
Avarijoje žuvusios šiaulietės dviratininkės N.Burneckaitės artimieji iki šiol abejoja teisinės sistemos objektyvumu, nors po paauglės mirties prabėgo jau beveik du dešimtmečiai.
Tačiau laikas nenuplovė nuosėdų, kurios liko po teismo ekspertizių. Perspektyvi dviratininkė tuomet 15 metų N.Burneckaitė žuvo, kai į ją trenkėsi dideliu greičiu atlėkęs mažasis autobusas „Mazda“. Paauglė važiavo dviratininkų kolonos gale, kai ši sukosi. N.Burneckaitė mirė ant kolonoje irgi važiavusio brolio rankų.
Šiaulių ekspertų atliktos dvi ekspertizės šokiravo Neringos tėvus – dėl mirties kalta pati dviratininkė.
Ekspertų išvadose nurodoma, kad „dviratininkė N. Burneckaitė pati pažeidė Kelių eismo taisyklių kai kurių punktų reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu.“
Teismo ekspertai taip pat teigė, kad „vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su dviratininke, jis tik nežymiai viršijo leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, kas nebuvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu.“
Šios ekspertų išvados tapo priežastimi nutraukti tyrimą. Tačiau, siekdami teisingumo, dviratininkės artimieji kreipėsi į nepriklausomą ekspertę Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šios išvados buvo priešingos – dėl avarijos kaltas dviratininkų saugumo neužtikrinęs treneris ir šiurkščiai taisykles pažeidęs „Mazda“ vairuotojas, kuris gyvenvietėje viršijo greitį.
Galiausiai tyrėjai kreipėsi dėl nešališkos ekspertizės į LTEC Vilniuje. Šios išvada irgi buvo priešinga šiauliečių išvadai. Anot Vilniaus ekspertų, būtent „Mazda“ vairuotojas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, o tai turėjo tiesioginės reikšmės tragiškam įvykiui.
Labiau jaudinosi dėl automobilio
Vairuotojas vis dėlto buvo nuteistas, tačiau to pasiekti pavyko tik dėl N.Burneckaitės artimųjų atkaklumo.
Negana to, kad ikiteisminis tyrimas buvo vis nutraukiamas ir atnaujinamas, kai buvo gauta LTEC Vilniaus skyriaus ekspertų išvada, „Mazda“ vairuotojas dingo ir neliko kam pareikšti įtarimų. Kai buvo paskelbta oficiali įtariamojo paieška, prabėgus daugiau kaip dvejiems metams, jis sulaikytas Lenkijoje.
Ši paieška tapo lemiamu argumentu, nusprendžiant atnaujinti bylą, kurią Šiaulių apylinkės teismas nutraukė dėl senaties. Vairuotojas nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams atviroje kolonijoje, bausmės vykdymo laiką atidedant dvejiems metams. Žuvusios dviratininkės artimiesiems jis turėjo atlyginti ir 50 tūkstančių litų (apie 14,5 tūkst. eurų) neturtinę žalą.
„Mes tų pinigų neregėjome. Jis viską susitvarkė taip, kad liko beturtis, – pasakojo Jungtinėje Karalystėje gyvenanti žuvusios dviratininkės motina Vilma Burneckienė. –Jis mūsų net neatsiprašė ir, manau, nelabai jaudinosi dėl to, ką padarė. Kiek pasakojo liudytojai, kai numušė Neringą, išlipęs pirmiausia paklausė: „O kas man mašiną tvarkys?“ Mūsų dukra jam nerūpėjo.“
Anot V.Burneckienės, siekiant teisingumo dėl dukters žūties, nuolat teko susidurti su kliūtimis. Pradedant klausimų keliančiomis ekspertizėmis, baigiant tyrėjų nenoru ką nors aiškinti.
„Prokuroras su mumis iš viso nekalbėjo. Iš pradžių ekspertai net aiškino, kad dukters dviratis netvarkingas, tai pati kalta, kad žuvo. Dviratį paėmė, o Neringą nudaužusio automobilio net netyrė. Paprastam žmogui sunku ką nors laimėti, bet šiaip ne taip pasiekėme teisingumo“, – teigė V.Burneckienė.
