Nemenčinės plente stovintis trikojis vos per keletą valandų užfiksuoja dešimtis pažeidėjų. Vis dėlto apie šį greičio matuoklį patys vairuotojai dar nėra informuojami įspėjamaisiais ženklais. Kol kas parlamentarai linkę pritarti, kad prieš mobiliuosius greičio matuoklius atsirastų įspėjamieji ženklai.
„Rytas, judri gatvė, vaikai eina į mokyklą ir vienoje situacijoje prie mokyklos paslėptas „trikojis“, o kitoje – su įspėjamaisiais ženklais. Ir paklausdavau, kuri situacija saugiau jūsų vaikams patekti į mokyklą. Visi sutiko, kad su įspėjamaisiais ženklais, o ne paslėptu „trikoju“.
Mes visi turime neviršyti greičio, bet kartais pradedame svajoti ir netikėtai padidiname greitį. Tačiau pamatę ženklą mes patikriname spidometrą ir pristabdome“, – teigė projekto iniciatorius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Nereikia pranešti
Tačiau su Seimo narių argumentais nesutinka Kelių policija.
„Eismo taisyklės galioja visiems ir visoje Lietuvos Respublikoje, visuose keliuose ir visose gatvėse. Pasirinktas saugus ir leistinas greitis – privalomas visur“, – aiškino Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Vien per šiuos metus sostinėje trikojai sumedžiojo beveik 70 tūkst. greičio viršytojų. Kauno vairuotojai rekordininkai – daugiau kaip 90 tūkst. pažeidėjų.
„Galiu patikinti, kad informacija pasiekė daugumos vairuotojų ausis, kad matuokliai tikrai veikia ir fiksuoja kelių eismo taisyklių pažeidimus. Deja, ne visų smegenis pasiekė. Problemą, kuri kelia grėsmę eismo saugumui, vis dar turime“, – aiškino V.Grašys.
Kalbinti vairuotojai vienos nuomonės dėl mobiliųjų greičio matuoklių žymėjimo neturi. Vieni mano, kad ženklai nereikalingi, nes tik tokiu būdu galima sutramdyti kelyje lakstančius chuliganus. Kiti mano, kad reikalingi, nes vairuotojai kelyje taps drausmingesni.
„Aš už įspėjamuosius ženklus, nes vairuotojai taptų drausmingesni. Dabar jie nemato, kur tie greičio matuokliai, nes trikojai slepiami už atliekų konteinerių ar medžių“, – svarstė vilnietis.
Drausmina bauda
Praėjusių metų duomenys rodo, kad apie pusės automobilių avarijų priežastis buvo per didelis greitis.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas tikino, kad vairuotojus labiau drausmina ne įspėjamieji ženklai, o bauda.
„Kad mus kažkas įspės, jog yra greičio matavimo prietaisas – nereiškia, kad tai yra prevencija. Įsivaizduokite, kad žmogus linkęs važiuoti greičiau nei leistina. Po ženklo pastatymo jis išvengs baudos, nes mes jį įspėsime ir vėliau, kažkada suprasdamas, kad nebus baudžiamas, padarys avariją.
Kur čia prevencija? Ta bauda ir yra prevencija, kuri apsaugojo nuo avarijos ar žūties“, – kalbėjo A.Pakėnas.
Projektui po pateikimo praėjusį antradienį pritarė 55, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą svarstyti Seimo posėdyje numatoma lapkričio 12 d.
