Ramūnas Gerbutavičius. Manasis maršas – vienišas

Naivumas išgelbės pasaulį. Paradoksali mintis, bet būtent naivumas man leido suprasti, kad mes nė velnio negyvename skaitmeniniame pasaulyje. Visos kalbos apie Didįjį brolį ir visuotinį sekimą – tik gudriai sukurpta iliuzija, muliažas, kuris užmaskuotas riestų pasturgalių nuotraukomis ir kuriuo dauguma mūsų tiki kaip miražu.

R.Gerbutavičius.<br>T.Bauro nuotr.
R.Gerbutavičius.<br>T.Bauro nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>T.Bauro nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>T.Bauro nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>D.Umbraso nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>D.Umbraso nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 19, 2021, 11:01 AM

Įžengi į tą miražą ir jis akimirksniu išnyksta lyg butelio turinys pagiringo girtuoklio rankoje.

Buvau naivus, nes tikėjau, kad sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą. Gal ir nemalonu jausti, kad nuolatos esi filmuojamas, bet prie to galima priprasti, jei esi tikras, kad tų kamerų įrašai padeda atskleisti nusikaltimus, saugo nuo kišenvagių ir turto niokotojų.

Kai kuo nors labai tiki, gyvenimas atsiunčia išbandymą, kuris ima judinti to tikėjimo pamatus. Kai saulėtą vidurdienį trinktelėjęs savo automobilio durelėmis nupėdinau į vieną sostinės prekybos centrą, jaučiausi visiškai ramus ir saugus – dar nenutuokiau, kad tai kelias dienas truksiančio maršo pradžia.

Juk prekybos centrai apkabinėti kameromis kaip Kalėdų eglutės girliandomis, vadinasi, jie rūpinasi savo klientų saugumu. Ne išimtis ir šis, į kurį atvykau, pavadinkime jį Raudonuoju.

Grįždamas iš Raudonojo prekybos centro iš tolo pastebėjau išbandymą, kuris netrukus gerokai išjudins mano tikėjimo pamatus.

Išvydęs, kad mano automobilio priekinės keleivio pusės durelės kaip reikiant apmaitotos – įlenktos kone per visą aukštį, subraižytos, apibrozdintos, pasijutau nejaukiai, bet ramybės nepraradau. Juolab kad pakėlęs galvą už keliolikos metrų pastebėjau kamerą, nukreiptą tiesiai į tą vietą, kurioje stoviu. Paskambinau policijai.

Kruopštūs policininkai, peržiūrėję įrašą, konstatavo, kad mano pastabumas ir atmintis šlubuoja: „Ramūnai, šioje aikštelėje tikrai niekas nesulankstė jūsų automobilio. Įtempkite atmintį ir atsiminkite, kur dar buvote palikęs automobilį.“

Tiesa, jie dar pridūrė, kad net jei kameros būtų užfiksavusios ką nors panašaus į eismo įvykį, vargu ar pabėgusį kaltininką pavyktų nustatyti, nes įrašų kokybė tokia, kad nei veido bruožų, nei automobilių numerių nematyti, įmanoma tik iš būdingų formų nustatyti automobilių modelius.

Vykdamas iš Raudonojo prekybos centro namo jaučiausi prieštaringai: raudau iš gėdos, kad per savo žioplumą gaišinau pareigūnus, kurių žodžiai dar paleido būrį žiurkių graužti mano tikėjimo pamatų. Bet staiga atsiminiau, kad tos pačios dienos rytą buvau užsukęs į dar du prekybos centrus, pavadinkime juos Mėlynuoju ir Žaliuoju.

Mėlynojo prekybos centro apsaugos darbuotojai nesispyriodami leido peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Įsitikinau, kad prie šios parduotuvės taip pat nieko panašaus į eismo įvykį neįvyko. Tačiau manančius, kad žiurkės, graužiančios tikėjimo saugumu pamatus, čia išsilakstė, turėčiau nuvilti. Nė velnio – jų tik padaugėjo.

Mat vaizdo kokybė buvo net prastesnė nei anksčiau apibūdintoji pareigūnų. „Štai tai mes ir matome“, – ištarė apsaugos darbuotojas, kai aš stebėjausi, kad ekrane vaikšto ne žmonės, o jų šešėliai, juda ne automobiliai, o jų neryškūs avatarai be numerių.

Žaliajame prekybos centre iš pradžių pasirodė, kad viltis – visai ne durnių motina. Kai parduotuvės apsaugos darbuotojas kiek pasispyriojęs parodė tą rytą kamerų darytus vaizdo įrašus, iš laimės net sutrypiau kojomis – kiek ryškesniame ekrane netrukus pamačiau, kaip į aikštelę įvažiuoja mėlynas automobilis, atbulas įsirėžia į mano automobilio dureles ir po kelių minučių išvažiuoja iš aikštelės.

Vėl paskambinau policijai.

Tokie pat kruopštūs policininkai, išnagrinėję įrašą, netrukus ant mano tikėjimo pamatų užsiundė dar didesnį būrį žiurkių. „Aiškiai matyti, kad mėlynas automobilis įsirėžė į jūsų mašiną, bet iš jo numerio neryškių skaičių ir raidžių šešėlių neįmanoma tiksliai nustatyti vairuotojo tapatybės“, – pareigūnai mano viltį atvertė durnių motina.

Dar bandžiau policininkams porinti, kad juk miesto meras ir prekybos centrų vadovai viešai didžiuojasi saugia aplinka, tačiau jie tik šyptelėjo: „Tų kamerų įrašų vaizdas ryškus tik miesto mero ir prekybos centrų vadovų galvose, o kai mums reikia ką nors atpažinti, tasai vaizdas akimirksniu praranda ryškumą.“

Dabar žinau, kad jei kada nors kokio nors prekybos centro aikštelėje užkliudysiu svetimą automobilį, bus sunku atsilaikyti prieš pagundą ramiai važiuoti savo keliais. Bet pasistengsiu atsilaikyti, nes sunku atsikratyti naivaus požiūrio, kad pradėti keisti pasaulį reikia nuo savęs. Panašu, kad mano vienišasis maršas tik prasidėjo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokią reikšmę turi „Amnesty international“ ataskaita?