Atsakomybė už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (BPK).
2020 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 640 administracinių nusižengimų bylų, kai transporto priemonę vairavo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys (2019 m. – 741, 2018 m. – 708). Tokių pat bylų, kai transporto priemonę vairavo ne tik apsvaigę, bet dar ir neturintys teisės vairuoti asmenys 2020 m. išnagrinėta 909 (2019 m. – 1 612, 2018 m. – 960).
Tokio tipo baudžiamųjų bylų nuo tada, kai vairavimas apsvaigus buvo kriminalizuotas 2017 m., skaičius kasmet tik auga. 2020 m. baudžiamųjų bylų, susijusių su asmenų kelių transporto priemonės vairavimu arba praktinio vairavimo mokymu apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, skaičius buvo 4 063 (2019 m. – 3 927, 2018 m. – 4 253).
Kokiais atvejais kelių eismo taisyklių pažeidimų bylos atkeliauja į teismą?
Kalbėdamas apie tai, kada tokios bylos atkeliauja į teismą, teisėjas A. Meilutis pažymėjo, kad administracinių nusižengimų atvejais bylas teismas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja tada, kai yra padaryti nusižengimai, už kuriuos ANK specialiojoje dalyje yra numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 eurų.
„Taip pat teismas nagrinėja ir bylas, kur gali būti sprendžiamas ir turto konfiskavimo klausimas arba tada, kai į administracinę atsakomybę yra patrauktas nepilnametis asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.
Teismai taip pat nagrinėja ir administracinių nusižengimų bylas dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų. Tai jau gali būti bet kokia byla, susijusi su transporto ūkiu ir kelių eismu“, – aiškino teisėjas.
Kalbėdamas apie baudžiamąsias bylas, A. Meilutis pažymėjo, kad teismuose kaip baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos tos, kuriose dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų sutrikdoma asmens sveikata ar žūva žmogus, taip pat bylos dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kuriam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas.
Lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, taikomos sankcijos
Tiek ANK, tiek BPK numato tokias kategorijas, kai atsakomybę sunkina arba lengvina tam tikros aplinkybės. Teisėjas A. Meilutis kaip lengvinančias aplinkybes išskyrė prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, žalos atlyginimą, o kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė nusikaltimo padarymą būnant neblaiviam.
Kalbėdamas apie skirtingas teismų taikomas bausmes, A. Meilutis pabrėžė kiekvieno atvejo individualumą: „Visose bylose teismas privalo labai kruopščiai įvertinti, kiek yra reikalinga taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę tam, kad būtų nuspręsta, ar tokia priemonė bus proporcinga ir atitiks teisingumo principą, kad žmogui nebūtų sudaryta per didelė našta dėl neproporcingos bausmės.“
Teisėjas pažymėjo, kad už administracinį nusižengimą, kai pasišalinama iš įvykio vietos ir padaryta didesnė nei 750 eurų žala, gali būti skirta piniginė bauda iki 2600 eurų. Taip pat dar gali būti taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas ar teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas iki 5 metų.
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad taikant baudžiamąją atsakomybę gali būti skiriamos ir alternatyvios bausmės – bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo terminas tam tikrais atvejais gali būti net ir iki 10 metų, pavyzdžiui, jei vairuotojas būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Atsakomybė už vairavimą neblaiviam bendrai siekia iki 1 metų terminuoto laisvės atėmimo.
Kada byla dėl kelių eismo pažeidimo gali virsti byla dėl nužudymo?
„Teismų praktikoje yra atvejų, kai asmuo sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, to įvykio metu žuvo žmogus ir asmuo buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – padarymo. Tiesa, tokių atvejų nedaug. Nors teismas vertina visas aplinkybes, vienos iš esminių yra tos, ar asmuo darydamas nusižengimą numatė, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir ar to siekė. Arba tragiškų padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems įvykti“, – pažymėjo A. Meilutis.
Teisėjas pabrėžė, kad gali būti vertinamas tokios veikos intensyvumas, pobūdis, asmens elgesio motyvai, priežastys, asmens neblaivumo laipsnis, važiavimo greitis, transporto priemonės techninė būklė, oro sąlygos, matomumas. Taigi tai yra aplinkybių kompleksas, pagal kurį tam tikrą atvejį būtų įmanoma įvertinti kaip aiškiai tyčinį, šiurkščiai pažeidžiantį kelių eismo taisykles. Teisėjas aiškino, jog jeigu galima konstatuoti kaltinamojo abejingumą dėl neigiamų pasekmių, tada būtų galima kaltinti jį dėl tyčinio labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo.
„Reikia pripažinti, kad kiekvienu atveju tokias aplinkybes yra gana sunku įrodyti. Tokia praktika kol kas yra besiformuojanti, bet atitinkamos bylos, atitinkami precedentai jau yra“, – teigė A. Meilutis.
Skirtingų valstybių praktika
Apžvelgdamas skirtingų valstybių praktiką teisėjas pirmiausia išskyrė skirtingą ribą, nuo kurios vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio. Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kinijoje galioja nulinė alkoholio norma (0,0 promilės), t. y. vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, turi būti visiškai blaivus. Kaimyninėje Baltarusijoje taip pat yra nustatyta riba, artima nuliui – 0,04 promilės.
Daugumoje Europos šalių ši riba yra 0,5 promilės. Bene didžiausia alkoholio koncentracija kraujyje yra toleruojama JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje – 0,8 promilės.
A. Meilutis pažymėjo, kad bausmės už vairavimą neblaiviam skirtingose šalyse gana įvairios: „Vokietijoje maksimali sankcija, kaip ir Lietuvoje, yra vieneri metai laisvės atėmimo. Lenkijoje, Prancūzijoje, Estijoje maksimali atsakomybės riba yra iki 2 metų laisvės atėmimo.
Čekijoje – iki 3 metų laisvės atėmimo. Ispanijoje – iki 5 metų laisvės atėmimo. Tad šiame kontekste Lietuva ypatingai neišsiskiria nei savo bausmių rūšimis, nei jų dydžiais.“
Diskusijos visuomenėje dėl bausmių politikos
Teisėjas pažymėjo, kad visuomenės diskusija apie bausmės tinkamumą yra įprastas ir kartais netgi naudingas dalykas, verčiantis įstatymų leidėją atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus ir retkarčiais skatinantis peržiūrėti teisės aktus.
A. Meilutis pažymėjo, kad visuomenėje paskutiniu metu daug dėmesio, kalbant apie baudžiamąją atsakomybę, sulaukia laidavimo institutas: „Laidavimas gali būti taikomas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tai yra savotiškas kompromisas tarp valstybės ir nusikaltimą padariusio asmens. Laidavimas iš tiesų optimizuoja ir sumažina teisėsaugos institucijų darbo krūvį, racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, sutrumpinami ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme terminai.“
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad bausmė, sankcija už tam tikrą nusikaltimą, nusižengimą yra tam tikra valstybės prievartos priemonė: „Įstatymų leidėjas šiomis priemonėmis įgyvendina bendrąją prevenciją: nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą, bausmės teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymas nė vienam iš šių tikslų nesuteikia prioriteto.“
