Pertvarkos – protu nesuvokiamos: „ramaus eismo“ gatvė taps neišvažiuojama

Naujininkų gyventojai priblokšti – 9 metrų pločio Šaltkalvių gatvė siaurinama iki 5,5 metro, gatvėje įrengiamos saugumo salelės, automobiliams mažėja vietų. Tai vadinama šiuolaikiška gatvės pertvarka.

Projektas vadinasi „Ramaus eismo Šaltkalvių gatvė“. Gyventojai svarsto, kaip šioje „ramesnėje“ vietoje dabar prasilenks du didesni automobiliai?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Projektas vadinasi „Ramaus eismo Šaltkalvių gatvė“. Gyventojai svarsto, kaip šioje „ramesnėje“ vietoje dabar prasilenks du didesni automobiliai?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Automobilių stovėjimo vietos mažinamos salelėmis – esą gyventojų labui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Automobilių stovėjimo vietos mažinamos salelėmis – esą gyventojų labui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žmonės jau pareikalavo panaikinti niekam nereikalingas saugumo saleles.
Žmonės jau pareikalavo panaikinti niekam nereikalingas saugumo saleles.
Projektas vadinasi „Ramaus eismo Šaltkalvių gatvė“. Gyventojai svarsto, kaip šioje „ramesnėje“ vietoje dabar prasilenks du didesni automobiliai?
Projektas vadinasi „Ramaus eismo Šaltkalvių gatvė“. Gyventojai svarsto, kaip šioje „ramesnėje“ vietoje dabar prasilenks du didesni automobiliai?
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 9, 2021, 6:38 PM, atnaujinta Jun 9, 2021, 10:16 PM

Penki reikalavimai. Tiek jų peticijoje dėl Šaltkalvių gatvės rekonstrukcijos išvardijo Naujininkų gyventojai. Beveik trys šimtai vilniečių jau pareiškė nuomonę, kad savivaldybė vieną svarbiausių rajono gatvių tvarko netinkamai ir neprotingai.

Tačiau valdžia nė neketina išgirsti vietos gyventojų ir pareiškė, kad iki birželio pabaigos Šaltkalvių gatvė, kaip ir numatyta, virs ramaus eismo.

Rekonstrukcijos kritikai tikina, kad Šaltkalvių gatvė, kurioje ir anksčiau piko metu susidarydavo spūstys, taps apskritai neišvažiuojama.

Susidarys didelės spūstys

Šaltkalvių gatvės gyventoja Alina Ponkratova-Bartkuvienė pasakojo, kad jau iki darbų pradžios Šaltkalvių gatvė nesugebėdavo susidoroti su transporto srautais rytais, kai visi važiuodavo į darbą, darželius bei mokyklas, ir vakarais, nors visą laiką ši gatvė buvo dvipusio eismo.

Kone prieš metus prasidėjus gatvės rekonstrukcijai vilnietė manė, kad tai daroma visuomenės labui, tačiau dabar mato, jog smarkiai apsiriko.

„Įgyvendinant šį projektą supratome, kad rekonstrukcija neturi nieko bendra su sveiku protu ir šis projektas nėra tinkamas realiam gyvenimui“, – tvirtinama peticijoje, kurią pasirašė Šaltkalvių, Vyšnių, Darbininkų ir Garvežių gatvėse gyvenantys vilniečiai.

Anot jų, projektas „Ramaus eismo Šaltkalvių gatvė“ netinkamas ir pablogins gyvenimo sąlygas.

Aplink – 50 daugiabučių

Gyventojai suskaičiavo, kad Šaltkalvių gatve tėvai vaikus veža į tris darželius ir vieną mokyklą. Be to, Šaltkalvių gatvėje ir aplink ją yra beveik pusšimtis daugiabučių.

Tad pagrindinė gatvė turi atitikti bent kelis kriterijus: užtikrinti reikiamą transporto priemonių pralaidumą ir eismo intensyvumą, pėsčiųjų saugumą, gyvenimo kokybę.

Tačiau savivaldybės parengtas projektas neatitinka saugumo reikalavimų, neužtikrina reikiamo transporto pralaidumo.

Buvo prieš siaurinimą

Naujininkų gyventojai pirmiausia pareikalavo panaikinti niekam nereikalingas saugumo saleles, kurios kaip tik dabar įrengiamos Šaltkalvių gatvėje.

Mat įvykus avarijai salelės nepavyktų apvažiuoti ir Šaltkalvių gatvė būtų užblokuota.

Tos salelės gali tapti kliūtimi ir specialiųjų tarnybų automobiliams. Nelaimės atveju jiems privažiuoti kito kelio nėra.

Gyventojai jau pastebėjo, kad šiukšliavežiai ir kiti sunkvežimiai išsukti iš Vyšnių gatvės į Šaltkalvių gatvę vos pajėgia.

Rekonstrukcijos kritikams užkliuvo ir gatvės siaurinimas. Vietomis 9 metrų pločio Šaltkalvių gatvė siaurinama iki 5,5 metro.

Jau dabar matyti, kad didesnių transporto priemonių vairuotojai vos įsuka į Darbininkų ir Prūsų gatves, nes projekte neteisingai apskaičiuotas įvažiavimo posūkio kampas.

Todėl net lengvieji automobiliai atlikdami posūkį šiose vietose turės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, dėl to padidės avaringumas.

Tačiau projektuotojai atšovė, kad gatvės plotis atitiks keliamus reikalavimus. Esą kiekviena situacija vertinama individualiai, remiantis specialistų išvadomis ir patarimais.

Praranda stovėjimo vietas

Visiškai nesuprantamas ir sumanymas kelkraščius išdėlioti puslankiais, dėl to prarandama dar daugiau automobilių stovėjimo vietų. Neaišku ir kodėl projekto rengėjai išmontavo stovėti draudžiančius kelio ženklus prie vaikų darželių.

Baiminamasi, kad dabar vaikai gali iššokti į gatvę pro stovinčio automobilio priekį.

Dar vienas reikalavimas – nesumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“.

Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus atstovai tikino, kad prie prekybos centro mašinoms skirtų vietų niekas tyčia nemažina.

„Tikslas yra darnaus judumo gatvė, kuri būtų saugi eismo dalyviams, neleistų automobiliams važiuoti greitai, o pėstieji galėtų ne tik džiaugtis sutvarkytais pėsčiųjų takais, bet ir pagausėjusiu apželdinimu“, – dėstė jie.

Pasak atstovų, natūralu, kad pritaikant aplinką ne tik mašinoms, bet ir pėstiesiems, dviratininkams, dėl saugumo siaurinant važiuojamąją kelio dalį parkavimo vietų skaičius mažės.

Svarbu pažymėti, kad automobiliai nebus statomi ten, kur negalima statyti.

Nesuprato puslankių naudos

„Europietiški reikalavimai“, – pasižvalgęs po rekonstruojamą gatvę atsiduso Šaltkalvių gatvėje gyvenantis Olegas.

Jis džiaugėsi, kad gyvena bent jau gatvės pabaigoje, tad net vėliau grįžęs namo dar randa kur pastatyti automobilį, o arčiau prekybos centro „Maxima“ gyvenantys vilniečiai dėl vietos priversti kariauti.

O čia dar tie puslankiu išdėstyti kelkraščiai sumažins vietų skaičių. „Žiūrėjau, kad viename puslankyje yra šulinys. Gal jį saugo? Bet anksčiau ant jo automobiliai užvažiuodavo ir nieko neatsitikdavo“, – svarstė Olego žmona Olga.

Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistai aiškino, kad saugumo salelės ir kelkraščiai puslankiais yra būtini ramaus eismo gatvei. Salelės įrengtos ties įvažiavimais, sankryžomis, perėjomis. Jos užkirs kelią statyti automobilius ten, kur iki šiol buvo pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės.

Kai gyventojai ėmė vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, savivaldybė nutarė juos išklausyti. Šią savaitę įvyko susitikimas su bendruomene, valdininkai žadėjo atsižvelgti į argumentuotas pastabas.

Oro sąlygos – nepalankios

Naujininkų gyventojus piktina ir užsitęsęs Šaltkalvių gatvės rekonstravimas.

Savivaldybė teisinosi, kad darbai prasidėjo tik 2020-ųjų spalio mėnesį ir dėl didelės apimties jų tais metais nepavyko baigti.

Lapkritį, prieš darant technologinę pertrauką dėl oro sąlygų, gatvė buvo nufrezuota, numatant, kad darbai bus pratęsti ankstyvą 2021-ųjų pavasarį. Tačiau dėl ilgo žiemos sezono darbų pradžia nukelta vėlesniam laikui.

Darbus pavyko pradėti tik antroje balandžio pusėje. Juos planuojama baigti iki liepos pradžios.

Pagerina gyvenimo kokybę?

Anksčiau savivaldybė yra aiškinusi, kad, kaip ir dauguma Europos bei pasaulio miestų, Vilnius siekia mažinti neigiamą transporto poveikį gyventojams ir aplinkai, kurti geresnę gyvenimo kokybę, tad ir dėlioja strategiją gatvėms, kurios pirmiausia skirtos privažiuoti prie kelionės tikslo – namų ar darbo, o ne pravažiuoti.

Pirmieji bandymai jau kurį laiką atliekami įvairiomis formomis: taktinio urbanizmo priemonėmis prieš keletą metų pertvarkyta Islandijos gatvė, I.Šimulionio gatvėje susiaurintos automobilių juostos ir sužymėtas parkavimas.

Esą pagal tokius principus tvarkoma ir Šaltkalvių gatvė.

Priminė socialinius ryšius

Anot savivaldybės, lėto, iki 20 ar 30 kilometrų per valandą apriboto greičio gatvės pirmiausia reiškia ne formalų kelio ženklų sustatymą, o platų infrastruktūros priemonių panaudojimą.

„Nemažai tyrimų tiktai patvirtina, kad esant mažesniam greičiui, net ir įvykus eismo įvykiui, pasekmės bus ne tokios skaudžios, ypač jei tai susiję su pėsčiuoju, dviratininku ar motociklininku.

Statistika rodo, kad išlieka 90 procentų tikimybė likti gyvam, jei eismo dalyvį partrenks 30 kilometrų per valandą greičiu judantis automobilis, o esant 50 kilometrų per valandą greičiui tikimybė likti gyvam lieka mažesnė nei 20 procentų“, – aiškino savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas.

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: „Moksliškai nustatyta, kad greitas eismas daro neigiamą poveikį socialiniams ryšiams.

Žmonės, gyvenantys šalia triukšmingų ir taršių gatvių, kur judama maksimaliu mieste leidžiamu greičiu, yra mažiau socialiai aktyvūs ir linkę mažiau dalyvauti gatvės veiklose, kurios yra svarbios geros kaimynystės aplinkai.“

Keistas keliaujančių kiemelių projektas

Naugarduko gatvė tapo viena pirmųjų, kurią savivaldybė pamėgino paversti jaukesne erdve gyventojams.

Tam praėjusių metų rudenį buvo pristatyta keliaujančių kiemelių – mobiliųjų platformų, suteikiančių gyventojams galimybę bent kuriam laikui užimti automobiliams skirtas vietas.

Keliaujančios platformos, pastatytos automobilių stovėjimo vietose, turėjo būti naudojamos ir kaip poilsio erdvė, ir kaip žaidimų erdvė vaikams, ir kaip kaimynų pokalbių erdvė ar spontaniška kavinė.

Viena tokia visiškai nenaudojama platforma šiuo metu stovi ir ties Naugarduko ir Mindaugo gatvių sankryža. Kas gali tokiame keliaujančiame kiemelyje ilsėtis ar užkandžiauti, kai čia pat burzgia automobiliai, kyla dulkės?

Merkiant lietui rudenį, sningant žiemą keliaujantys kiemeliai taip pat stovėjo nenaudojami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.