Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad rugsėjį Vilniuje, Nemenčinės plente, pareigūnams įkliuvo E.Mildažytė. Jai buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas. Spalį Dusetų miestelyje (Zarasų r.) įkliuvęs M.Stonkus pripūtė, kiek mažiau promilių – 1,67.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad Lietuvos vairuotojams trūksta kultūros dalyvaujant eisme ir suvokimo, kad alkoholis ir transporto priemonės vairavimas yra nesuderinami dalykai.
„Be to, pati visuomenė toleruoja neblaivius vairuotojus. Juk kiti žmonės mato, kaip jie pakyla nuo stalo ir sėda prie vairo. Kiti ne visada apie tai praneša pareigūnams ar nesiima priemonių, kad šis vairuotojas nedalyvautų eisme.
Neseniai buvo toks atvejis, kai transporto priemonę vairavo neblaivus vairuotojas, o šalia sėdėjo blaivus žmogus, turintis vairuotojo pažymėjimą. Jis toleravo tą elgesį“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo V.Grašys.
Psichologas Antanas Mockus pabrėžė, kad tarp nuostatų ir žmogaus elgesio yra koreliacinis ryšys, todėl jei žmogus mano, kad gerti ar sėsti neblaiviam prie vairo yra blogai, nebūtinai tai sutaps su jo elgesiu.
„Vairuotojai suranda sau paaiškinimą, kad gėrė nedaug ar netoli važiuos. Jie bando save apgauti šiais paaiškinimais.
Vėliau rašo, kad niekada neįsivaizdavo, jog taip gali pasielgti, bet kai esi daug išgėręs, kokį gali priimti racionalų sprendimą? Jie visada suranda paaiškinimų ir pasiteisinimų – nuo labiau argumentuotų iki išgalvotų“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė A.Mockus.
Kelių policijos tarnybos viršininkas minėjo, kad nuo 2016 m. buvo nustatyti 10 897 neblaivūs vairuotojai, o 2020 m. – 9 354 asmenys. Jis mano, kad šiais metais vėl bus nustatyta virš 10 tūkst. neblaivių vairuotojų. Į šią statistiką įeina ne tik automobilių, bet ir elektrinių paspirtukų, dviračių vairuotojai.
Neblaivius vairuotojus pareigūnai iš eismo eliminuoja įprastomis dienomis, rytinio piko metu ir nakties metu ar vakare Vilniaus senamiestyje, Kauno centre. Anot pašnekovo, nors ir atlieka reidą tose pačiose vietose, tačiau kiekvieną kartą vis pagauna neblaivių vairuotojų.
Pašnekovas pastebėjo, kad daugiausia neblaivių vairuotojų sugaunama savaitgaliais.
„Tik rūkė“
Įmonės „Militra“ atstovė, organizuojanti privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, pasakojo, jog kai kurie neblaivūs vairuotojai sako, kad prie vairo atsisėdo netyčia – esą jiems reikėjo būtinai nuvažiuoti nedaug kilometrų iki parduotuvės, ar dar kur nors.
„Kai kurie pasakoja, kad atsisėdo parūkyti automobilyje ir netikėtai atsirado policija, kuri nustatė neblaivumo laipsnį. Juk akivaizdu, kad taip nėra“, – akcentavo ekspertė.
Pasak pašnekovės, po mokymų susimąsto tik vienetai: „Dauguma priima alkoholį kaip natūralią gyvenimo dalį ir nemato tame nieko blogo bei suvokia, kad tai yra normalus vartojimas“.
Dažniausiai apsilanko vyrai
Vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė minėjo, jog jeigu pas asmenį nėra aukštas sąmoningumo lygis ir jis papildomai pavartoja didelį alkoholio kiekį – „atsijungia stabdžiai“.
„Neblaiviam vairuotojui pasikeičia psichofiziologija, mąstymas bei pasakymas „jūra iki kelių“ tampa paprastu paaiškinimu, kodėl vairuotojai sėda neblaivūs prie vairo“, – pažymėjo R.Gataveckaitė.
Anot pašnekovės, vairuotojai, kurie buvo pagauti neblaivūs, dažniausiai gailisi kursuose. Aišku, jie nelinkę daug kalbėti apie padarytus pažeidimus. Kai kurie iš jų pasakoja, jog neturėjo kito pasirinkimo, nes esą reikėjo nuvežti kitą asmenį iki ligoninės. Ji pastebėjo, kad daugiausia mokymuose apsilanko vidutinio amžiaus vyrai. Aišku, pasitaiko ir moterų, tačiau jų kur kas mažiau.
Toks pats, kaip visi
Apie neblaivius žymius žmones V.Grašys tvirtino, jog nesupranta, kaip mąsto neblaivus žmogus ir kokie yra jo motyvai, bet vėliau jie gailisi ir suvokia, kokią padarė klaidą.
„Mes kalbame apie neblaivų vairuotoją, todėl nuspėti, kaip jis elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, yra sudėtinga. Žmogaus statusas neblaiviam vairuotojui neturi didelės įtakos. Bet koks atgarsis ir visuomenės reakcija dėl tokio neatsakingo elgesio...“ – svarstė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Naujienų portalui lrytas.lt ilgametės vairavimo mokytojos Vilmos Urbietienės pasiteiravus, kodėl net vieši asmenys drįsta sėsti prie vairo, nors žino, kad visa tai bus paviešinta visuomenei, teigė, kad žinomas žmogus yra toks pats, kaip ir visi kiti: „Neblaivus vairuotojas atsisėdęs prie vairo galvoja, kad jei gerai jaučiasi, tai net nepripūstų į alkotesterį“.
Vairavimo instruktorė pastebėjo, kad dabar visi tik skelbia, kaip neblaivi pagauta E.Mildažytė arba M.Stonkus, bet esą reikėtų skelbti ne tik juos, bet kiekvieną asmenį.
„Klausimas, ar kiekvienas gerai jaustumėmės ir norėtume atsidurti viešoje erdvėje. Tai turėtų būti didžiausia prevencija neblaiviems vairuotojams. Kai kaimynas žinos, kad tu važinėji girtas, klausimas, ar nesusimąstytum ir norėtum, jog visas miestas apie tai žinotų“, – komentavo V.Urbietienė.
Apie neblaivių žymių žmonių vairavimą prie vairo įmonės „Militra“ atstovė paminėjo, kad šioje situacijoje įžvelgia atsakomybės stoką. Įmonės atstovė pažymėjo, kad kiti vairuotojai mato žinomų veidų pavyzdžius ir vėliau lengviau priima sprendimą pakartoti veiksmą.
„Aišku, mes nežinome viešų žmonių situacijos – kokia yra jų psichologinė sveikata, ar tikrai jie gerai jaučiasi. Galbūt yra dalykai, kurie daro tam tikrą įtaką jų pasirinktiems sprendimams.
Ko visiems tikrai trūksta, tai savikritiško vertinimo ir atsakomybės. Žmonės neieško sprendimo priėmimo būdų ar kaip susitvarkyti su problema. Jie labiau žiūri į savo asmeninius tikslus“, – pridūrė ekspertė.
Neverta didinti baudų
Piniginė bauda vairuotojams, kuriems buvo nustatytas 0,4–1,5 prom. neblaivumas, siekia 900–1200 eurų. Be to, konfiskuojamas vairuotojo pažymėjimas nuo 24 iki 36 mėnesių. Jeigu toks vairuotojas sukels eismo įvykį, kuriame nebus sužeista žmonių ir nebus padaryta didelė žala, piniginė bauda sieks 1200–1500 eurų. Taip pat vairuotojas su savo teisėmis gali atsisveikinti nuo 36 iki 60 mėnesių. Be to, gali būti konfiskuota transporto priemonė.
Nors ir baudos didelės – neblaivūs vairuotojai vis tiek sėda prie vairo.
Anot V.Grašio, didžiausia bauda – neblaivus vairuotojas, nes jis yra realus ir potencialus pavojus, kuris gali užmušti save ar aplinkinius. Be to, prisideda piniginė bauda ir transporto priemonės konfiskavimas. O tie, kurie turi tam tikrą visuomeninį statusą – paviešinimas tų asmenų.
Kelių policijos tarnybos viršininkas naujienų portalui lrytas.lt akcentavo, kad labiau reikėtų didinti visuomenės netoleravimą į neblaivius vairuotojas, o ne pinigines baudas. Tokiu būdu padaugėtų vairuotojų, kurie būtų eliminuoti iš eismo.
Ilgametė vairavimo mokytoja V.Urbietienė pabrėžė, kad būtų naudinga, jog policijos departamentas surengtų specialias darbo grupes, į kurias pakviestų vairavimo mokyklos atstovus ir kitų sričių specialistus. Po tokių darbo grupių kažkas pasiūlytų tinkamą sprendimą, kaip sustabdyti neblaivius vairuotojus.
„Galima pasiremti ir kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, kai yra nusukami automobilių valstybiniai numeriai už tai, kad vairavai neblaivus arba viršijai greitį. Dabar atima teises ir vairuotojai toliau važinėja be vairuotojo pažymėjimo.
Mes neseniai buvome nuvažiavę į Graikiją ir mums pasakė, kad net nebandytume viršyti greičio, nes šeima liks be transporto priemonės. Jei Lietuvoje jaunuolis žinotų, kad jo tėtis gali likti be automobilio, prieš tai tikrai pagalvotų“, – kalbėjo vairavimo mokytoja.
V.Urbietienė mano, kad neblaiviam vairuotojui turėtų būti skiriama ne tik piniginė bauda, bet ir tam tikras darbas keletą valandų, pavyzdžiui, klinikoje, jog jis pamatytų, kaip atrodo žmonės po eismo įvykių.
„Nežinau, ar finansinės baudos daug duoda naudos. Manau, kad reikėtų paaiškinti per žmogaus sampratą, kodėl jis negali to daryti“, – svarstė pašnekovė.
Vairavimo mokyklų psichologė R.Gataveckaitė mano, kad didinant baudas būtų galima sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, tačiau tai ne visada pasiteisintų, nes kartais neblaivus žmogus neprisimena piniginių baudų sumas: „Manau, kad reikėtų didinti žmonių sąmoningumą, skatinti atsakomybę, vykdyti įvairias socialines reklamas“.
