„Kelių gaidelių“ nestabdo jokie matuokliai: toliau stipriai augant greičio viršijimo atvejų, imsis naujų priemonių

Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną – greičio mėgėjų išaugo net du kartus. Automobilių ekspertas siūlo vairuotojams didinti numatytas atsakomybes, tačiau Susisiekimo ministerija tvirtina, kad artimiausiu metu to daryti neketina, nes turi ir kitų darbų.

Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>D.Umbraso nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>D.Umbraso nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>D.Umbraso nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>D.Umbraso nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>D.Umbraso nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>D.Umbraso nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Balkūno nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Balkūno nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>T.Bauro nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>T.Bauro nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pareigūnai stato trikojus, miestai apkarstyti greičio matuokliais, tačiau šių metų statistika stebina ne vieną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Nov 14, 2021, 4:14 PM, atnaujinta Nov 15, 2021, 2:59 PM

Net kas trečias vairuotojas šalies keliuose viršija greitį. Nors matuoklių daugėja, vairuotojai nėra linkę laikytis leistino greičio, o dalis važinėja su neapdraustais arba techninės apžiūros nepraėjusiais automobiliais. Išmaniųjų matuoklių rezultatai parodė, kad šiais metais vairuotojai buvo linkę kur kas daugiau daryti pažeidimų nei praeitais metais.

Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis naujienų portalui lrytas.lt atskleidė, kad per 2021 m. 9 mėn. iš viso užfiksuota 456 621 nustatyto greičio viršijimo atvejis, kai, palyginti su analogišku laikotarpiu, 2020 m. buvo užfiksuota 290 719.

Dažniausiai vairuotojai viršijo greitį nuo 10 iki 20 km/val.

Sostinėje daugiausia pažeidėjų užfiksuojama Ukmergės g., Nemenčinės pl., Laisvės pr. ir S.Batoro g. Šių metų greičio rekordininkas buvo užfiksuotas Vilniaus apskrityje, lekiantis 180 km/val. greičiu.

Greičio kontrolės priemonės valstybinės reikšmės keliuose 2018 m. buvo įrengti 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai. 2020 m. įrengta 70 naujų momentinių greičio matuoklių, o 2021 m. įrengti 56 vidutinio greičio kontrolės ruožai. Visi šie matuokliai gali patikrinti privalomąją techninę apžiūrą ir privalomąjį civilinį draudimą.

2022 m. planuojama įrengti 50 vidutinio greičio kontrolės ruožų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas akcentavo, kad artimiausiu metu Kelių direkcija planuoja įvertinti diegiamų greičio kontrolės sistemų poveikį ir, įvertinę situaciją, planuos tolimesnę matuoklių plėtrą.

Turime vidinius įsitikinimus

„Auto Moto“ žurnalistas Marius Eidukonis, išgirdęs greičio pažeidėjų statistiką, teigė, kad šie skaičiai turėtų būti įspėjimas automobilį vairuojantiems žmonėms ir eismo saugumu besirūpinantiems asmenims. Jis atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad jeigu šie pažeidėjai buvo užfiksuoti mieste, Lietuvos vairuotojai turėtų jausti nerimo signalą.

„Mūsų šalyje gyvena daugiau nei pusantro milijono vairuotojų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą. Viską apskaičiavus išeina, kad kas trečias vairuotojas viršija greitį.

Mums negalioja greičio apribojimai. Matyt, mes turime vidinius įsitikinimus, kokiu greičiu galime važiuoti vienu ar kitu keliu“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo M.Eidukonis.

Pašnekovui kyla klausimas, ar tai yra blogybė iš vairuotojų pusės, ar kai kuriais atvejais nepamąstome, kokiu greičiu mes turėtume važiuoti. Pasak jo, galbūt apribojimai, galiojantys kai kuriuose keliuose, išprovokuoja greičio viršijimą.

„Vairuotojas, matydamas eismo sąlygas ir įvertindamas kelio būklę, priima sprendimą važiuoti greičiau. Tikiu, kad iš šios statistikos didelė dalis vairuotojų nevažiuoja greitai Vilnius–Kaunas–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys keliuose, nes ten ir taip maksimalūs greičiai yra pakankamai dideli. Greičio viršijimas mieste pasibaigia daug skaudžiau nei automagistralėje.

Galbūt reikėtų kelti klausimą, kad kai kur galiojantys greičio ribojimai yra neracionalūs, jei tuose keliuose vairuotojas linkęs važiuoti greičiau. Mes galėtume pristatyti vidutinių sektorinių greičio matuoklių tam tikrose vietose ir bandyti suvaldyti vairuotoją, kad jis važiuotų lėčiau arba galime juo pasitikėti ir leisti važiuoti greičiau tam tikrame kelyje“, – svarstė M.Eidukonis.

Naujienų portalui lrytas.lt pašnekovo pasiteiravus, ar nereikėtų didinti pareigūnų skaičiaus keliuose, kad šie skaičiai mažėtų, atsakė, kad mes galėtume pristatyti pareigūnų kas kilometrą ir greičio viršijimo atvejų esą sumažėtų. Pareigūno buvimas kelyje vairuotojus priverčia elgtis atsakingiau. Net ant kai kurių policijos automobilių būna užklijuotas lipdukas: „Kokiu greičiu važiavai iki tol, kol nepamatei mūsų?“.

„Šis lipdukas yra teisingas, nes policijos pareigūnas kiekvienam eismo dalyviui yra drausminantis ženklas. Juos pamačius, prisimeni didžiąją dalį Kelių eismo taisyklių (KET). Bet, manau, kad mes patys turėtume suprasti, ką mes darome blogai. Mes visi viršijame tą greitį, net ir patys įstatymų kūrėjai. Mes patys sau nustatome, koks mums greitis yra saugus ir kokiu turime važiuoti“, – dėstė M.Eidukonis.

Ar per mažos baudos?

„Auto Moto“ žurnalistui taip pat kilo klausimas: „Kodėl mes nebijome viršyti greičio?“. Anot pašnekovo, galbūt yra per mažos Administraciniame nusižengimo kodekse numatytos atsakomybės.

„Jei per metus viršysiu greitį vieną kartą, bauda sieks apie 20 eurų. Galbūt didžiajai daliai vairuotojų ši bauda nėra labai skausminga ir jie neišgyvena, kad viršijo greitį. Reikėtų didinti baudas tiek, kad vairuotojui pasidarytų labai skausminga viršyti greitį.

Kyla didelis klausimas, kodėl mes linkę viršyti greitį: ar mums nebaisu, ar mes per daug savimi pasitikime, ar mes vis kažkur skubame, ar atsirado daugiau laisvesnių kelių per karantiną“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo M.Eidukonis.

Nedidins atsakomybės

Susisiekimo ministerijos atstovai akcentavo, kad Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, savivaldybėms priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse nuolat daugėja greičio matavimo prietaisų, priemonių, todėl jiems sudėtinga vienareikšmiškai įvertinti užfiksuotų greičio viršijimų skaičiaus augimą.

„Gali būti, kad tai lemia ne tik dažnesni pažeidimai, bet ir plačiau vykdoma greičio kontrolė, leidžianti užfiksuoti daugiau įvykstančių pažeidimų atvejų“, – dėstė Susisiekimo ministerijos atstovai.

Susisiekimo ministerija artimiausiu metu neketina didinti atsakomybės už KET pažeidimus. Eismo saugos klausimai sprendžiami kompleksiškai – palaipsniui stiprinama kontrolė keliuose, diegiant greičio kontrolės prietaisus ir kitas priemones.

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė pabrėžė, kad 2020 m. paskirta įvairių baudų už maždaug 50,1 mln. eurų, iš jų sumokėta daugiau nei 31,6 mln. eurų.

2021 m. paskirta įvairių baudų suma siekia apie 44,9 mln. eurų. Iš jų sumokėta – beveik 24,4 mln. eurų. Naujienų portalas lrytas.lt atkreipia dėmesį, kad ši suma yra visų Administracinių nusižengimų registro (ANR) baudų suma. Į šią sumą įeina ne tik policijos paskirtos baudos, bet ir teismo, savivaldybės. Šiais metais tokių baudų rekordininkas yra žmogus, kuris gavo net 218 ANR baudas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.