Įmanoma nemokėti
Automobilių taršos mokestis privalomas būtų tik vienu atveju – į Lietuvą įvežant ir registruojant transporto priemones. Tuo tarpu transporto priemonės metinio mokesčio dydį lemtų tik automobilio taršumas. Paprasčiau kalbant, metinio automobilio taršos mokesčio nereikėtų mokėti tiems automobilių savininkams, kurių transporto priemonė, nuvažiuodama vieną kilometrą, į aplinką išmeta ne daugiau kaip 130 gramų anglies dioksido.
Visi, neigiamai vertinantys automobilių taršos mokestį, turėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus. Pirma, šis mokestis nėra skirtas dar labiau apmokestinti žmones ir taip padidinti įplaukas į valstybės biudžetą. Jo tikslas – paskatinti atsisakyti savo seno taršaus automobilio ir jį pakeisti į mažiau taršų. Antra, visos įplaukos, gautos iš šio mokesčio, bus nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kurio lėšas savivaldybės naudos viešojo transporto plėtrai ir darnaus judumo dviračiais ir paspirtukais infrastruktūrai gerinti. Trečia, vairuojant mažiau taršius automobilius, mažiau bus teršiamas oras, kuriuo kvėpuojame visi.
Dominuoja dyzeliniai automobiliai
Anot VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Šumino, jau ne vienerius metus, nepaisant lengviesiems automobiliams taikomo registracijos mokesčio pagal jų išmetamą CO2 kiekį ir priemonių, skatinančių pirkti mažiau taršius automobilius, Lietuvoje dažniausiai vis dar perkami dyzelinu varomi automobiliai.
„Lietuvos lengvųjų automobilių parkas – tai maždaug 1,7 milijono mašinų. Apie 70 procentų šio parko sudaro dyzelinu varomos transporto priemonės. Nors nuo 2015 metų iki šių metų lapkričio 1 dienos elektromobilių parkas išaugo net 25 kartus – nuo 164 iki 4160, bendro automobilių parko vaizdo tai iš principo nekeičia: jis yra pakankamai senas, sudarytas iš vidutiniškai daugiau nei 14 metų senumo transporto priemonių. Akivaizdesnių ženklų, kad automobilių parkas jaunėtų – vis dar nėra, nepaisant ir to, jog, pavyzdžiui, šiais metais pirmą kartą registruojamų mašinų amžiaus vidurkis siekė 8,3 metus. Automobilių, kuriems daugiau nei 10 metų, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip milijonas“, – pasakoja S.Šuminas.
VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas priduria kol kas nepastebintis, kad mažėtų ir automobilių, kuriems reikia sumokėti registracijos mokestį. Daugiausia vis dar įregistruojama tokių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetamas anglies dioksido kiekis siekia nuo 151 iki 160 gramų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp naujų įsigyjamų automobilių pradėjo dominuoti benzininės ir hibridinės mašinos.
Sutaupyti galima ir 1000 eurų
Įsivaizduokime, kad pilietis X turi ne pirmos jaunystės automobilį 2 litrų tūrio varikliu. Tokia transporto priemonė vidutiniškai sudegina 10 litrų benzino (dyzelino) šimtui kilometrų ir vienam kilometrui išmeta 200 gramų anglies dioksido. Toks automobilis neišvengiamai laikomas taršiu, už jį teks mokėti metinį taršos mokestį, nes jis net 70 gramų viršija leidžiamą išmesti teršalų vienam kilometrui kiekį.
Antras svarbus dalykas: 10 litrų benzino (dyzelino) šimtui kilometrų – tai didelės degalų, kurių kainos paskutiniuoju metu kyla vos ne kasdien, sąnaudos. Todėl piliečiui X kur kas labiau apsimokėtų turimą automobilį pakeisti, pavyzdžiui, į vienalitražį.
Tokiai transporto priemonei reikės perpus mažiau degalų – 5 litrų šimtui kilometrų, be to, toks automobilis vienam kilometrui išmes 100 gramų anglies dioksido.
Taigi, nauda būtų dviguba: nereikėtų mokėti metinio automobilio taršos mokesčio, o ir kuras kainuotų perpus mažiau.
Remiantis Aplinkos ministerijos specialistų skaičiavimais, tarkime, automobilį 2,5 litrų tūrio varikliu pakeitus ekonomiškesniu 1,6 litrų tūrio analogiškos klasės automobiliu, per metus, jei nuvažiuojama apie 20 000 kilometrų, vidutiniškai galima sutaupyti apie 800–1000 eurų.
Rinktis mažiau taršų automobilį skatino ne tik ekonominis aspektas
Taip tvirtina vilnietė Živilė Valentinavičienė, jau daugiau nei dvejus metus vairuojanti benzinu varomą 1,3 litrų tūrio variklio automobilį.
„Įvertinusi visas sąnaudas, kurių reikia automobiliui išlaikyti: padangas, degalus, autoserviso paslaugas ir pan., supratau, kad anksčiau savo senam automobiliui išleisdavome gerokai daugiau. Tiek aš, tiek vyras ilgokai važinėdavome keliolikos metų senumo automobiliais: paskutinis, kurį vairavau, buvo 2,3 litrų tūrio varikliu. Degalams vien Vilniaus mieste per mėnesį reikėdavo skirti nuo 200 iki 500 eurų. Dabar net su tolimesnėmis kelionėmis benzinas per mėnesį mums atsieina apie 200 eurų“, – pasakoja Živilė.
Moteris taip pat priduria, kad renkantis automobilį jai svarbu buvo ir tai, kad jis būtų mažiau taršus nei ankstesnis.
„Man ne vis tiek, kiek anglies dioksido į aplinką išskiria mano vairuojama transporto priemonė. Norėjosi bent šitaip prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos“, – tvirtina pašnekovė.
Savo seną automobilį Živilė tuomet pardavė, tačiau mielai būtų pridavusi perdirbti.
„Gaila, kad valstybės skatinamosios priemonės priduoti taršią transporto priemonę ir pasinaudoti įvairaus dydžio siūlomomis kompensacijomis bei įsigyti elektra varomą arba mažiau taršų automobilį startavo vėliau“, – šypteli moteris.
Aplinkos projektų valdymo agentūra jau beveik dvejus metus net keliomis skirtingomis priemonėmis skatina žmones rinktis darnų transportą.
Galima įsigyti elektrines judumo priemones: paspirtuką, mopedą ar motociklą, taip pat rinktis daugkartinį viešojo transporto bilietą, dalijimosi paslaugų piniginę ir pan.
Skeptikams paklausus, kodėl verta priduoti perdirbti seną automobilį, atsakymas labai paprastas – priduoto perdirbti seno taršaus automobilio rinkos kaina neretai gali būti mažesnė nei valstybės siūloma kompensacija.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
