Elektromobilių keliuose daugėja, tačiau atsisakyti dyzelinių automobilių neskubama

Judėti darniai, pasak specialistų, vadinasi, judėti įvairiau, o tuo pačiu – atsakingiau, tvariau, mažiau kenkiant aplinkai, nepamirštant naudos sau. Galbūt verta rečiau naudotis automobiliu, dažniau – viešuoju transportu, kartais nuvykti dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis, jei esama poreikio, naudotis automobilių dalijimosi paslauga.

Elektromobilių infrastruktūros plėtra vyksta ne tik sostinėje, bet visoje Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Elektromobilių infrastruktūros plėtra vyksta ne tik sostinėje, bet visoje Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Vilniaus savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Tomas Nickus.
 Vilniaus savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Tomas Nickus.
 Vilnietė Dalia Bružienė elektra įkraunamą transporto priemonę vairuoja jau beveik pusmetį.
 Vilnietė Dalia Bružienė elektra įkraunamą transporto priemonę vairuoja jau beveik pusmetį.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 30, 2021, 2:25 PM

Judėti darniai – vadinasi, atsisakyti ir taršaus automobilio, juolab kad Lietuvos lengvųjų automobilių parke kol kas daugiausia yra dyzelinu varomų mašinų.

VĮ „Regitros“ duomenimis, nepaisant visų iškilusių mokestinių klausimų ir priemonių, skatinančių pirkti mažiau taršius automobilius, Lietuvoje vis dar išlieka tendencija įsigyti dyzelinu varomą transportą.

2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais pirmą kartą buvo įregistruoti 88026 naudoti dyzeliniai ir 31205 naudoti benzininiai automobiliai.

Kiek kitokią situaciją atspindi naujos registruojamos transporto priemonės: per tą patį laikotarpį buvo įregistruoti 12788 benzininiai ir 3755 dyzeliniai automobiliai.

Šiemet pirmą kartą buvo įregistruota ir daugiau negu 2000 elektromobilių. Nuo 2015 metų iki šių metų gruodžio 1 dienos elektromobilių parkas Lietuvoje išaugo daugiau kaip 27 kartus: nuo 164 iki 4489.

Šiandien šalies lengvųjų automobilių parką sudaro maždaug 1,7 milijono mašinų, iš jų apie 70 procentų – dyzelinu varomos transporto priemonės.

Nors registruojama daug elektromobilių, o perkant naują automobilį dažniau renkamasi benzinu varoma transporto priemonė, tačiau bendro automobilių parko vaizdo tai iš esmės nekeičia: jis ganėtinai senas, transporto priemonių, kurioms daugiau kaip 10 metų, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei milijonas.

Pasinaudojo valstybės parama

Vilnietė Dalia Bružienė elektra įkraunamą transporto priemonę vairuoja jau beveik pusmetį. Tokią mašiną jiedu su vyru pirkti sutarė bendru sprendimu, kai galutinai sugedo senoji.

„Jei atvirai, elektromobilį planavome kada nors tikrai įsigyti, bet kiek vėliau, po kelerių metų. Manėme, bus didesnis tokių transporto priemonių pasirinkimas, galbūt jos bus pigesnės. Tačiau mūsų turėta dyzelinu varoma mašina sugedo kur kas anksčiau ir nepataisomai. Teko ieškoti sprendimo, kuo ją pakeisti“, – neslepia moteris.

Pasak pašnekovės, nors elektromobilis – nepigi investicija, vis dėlto šeima jai pasiryžo.

„Daiktus perkame tam, kad jie mums tarnautų, nekeičiame jų vaikydamiesi mados. Tad suskaičiavome visus „už“ ir „prieš“, užpildėme paraišką valstybės paramai gauti ir susiradome mums patinkančią mašiną. Rinkomės dėvėtą elektromobilį, tad iš valstybės gavome 2500 eurų“, – pasakoja D.Bružienė.

Anot jos, jei būtų rinkęsi naują elektromobilį, kompensacija būtų siekusi 5000 eurų.

Valstybė skatina rinktis darnius judėjimo būdus: žmonės gali pretenduoti į valstybės paramą įsigydami dviračius, paspirtukus, rinkdamiesi mažiau taršų ar viešąjį transportą. Asmuo iš valstybės taip pat gali tikėtis ir papildomo 1000 eurų, jei atiduoda sunaikinti savo seną taršią transporto priemonę.

Tik privalumai

Pašnekovė tvirtina, kad vairuoti elektromobilį labai patogu. „Važiuoji sau tyliai, pigiai, neterši gamtos, be to, mieste nebereikia jaudintis, kad pamiršai ar nepratęsei stovėjimo laiko. Man mašinos stovėjimo vietos paieškos gal ne tokios aktualios, mat dirbu Pilaitėje, tačiau vyro darbo vieta – senamiestyje. Jis spėjo ne kartą pasinaudoti šiais elektromobiliui teikiamais privalumais. Be to, turėdami tokią transporto priemonę, galime naudotis viešajam transportui skirta juosta, tad išvengiame didžiųjų spūsčių“, – teigia moteris.

Kadangi pašnekovė gyvena nuosavame name ir šeima ant stogo turi įsirengusi nuosavą saulės elektrinę, vasarą, kai šviečia saulė, įkrauti elektromobilį gali nemokamai.

D.Bružienė neslepia, kad ateityje jie su vyru ketina ir antrąjį šeimos automobilį pakeisti į varomą elektra, tik planuoja pasirinkti didesnį, kuriuo būtų galima nuvažiuoti didesnius atstumus.

„Su dabar turimu elektromobiliu, jei jis įkrautas, vasarą galime nuvažiuoti maždaug 180, o žiemą – apie 130 kilometrų. Važinėjant po miestą tiek tikrai pakanka, tačiau sumanius vykti, pavyzdžiui, į pajūrį jau kiek kebliau – tenka stoti mašiną įkrauti. Nors įkrovimo stotelių tinklas šalyje vis tankėja, jų vis tiek dar nepakanka. Juk toks procesas trunka kiek ilgiau nei įsipilti degalų. Tad reikia labai kruopščiai planuoti laiką ir nepamiršti, kad kelionė bus ilgesnė ir kad degalinėje prie įkrovimo stotelės gali tekti palaukti eilėje“, – teigia pašnekovė.

D.Bružienė tikina, kad darnus judėjimas jos šeimai labai artimas. Jei yra galimybių, šeima dažnai važiuoja dviračiais, riedučiais, mėgsta vaikščioti pėsčiomis.

„Gyvename Antakalnyje, tad vyras iki senamiestyje esančio biuro, kuriame dirba, gana dažnai eina ir pėsčiomis. Man, kadangi nuo Antakalnio iki Pilaitės atstumas – per didelis, be to, į ugdymo įstaigas vežu vaikus, pėsčiomis šiokiadieniais vaikščioti tenka retai – paprastai vairuoju. Kelionė elektromobiliu man trunka apie 40 minučių. Tačiau jei darbas būtų arčiau namų, mielai eičiau iki jo pėsčiomis ar vykčiau dviračiu“, – tvirtina moteris.

Vairuotojai vis labiau keičia savo įpročius

Taip tvirtina Vilniaus savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Tomas Nickus.

Pasak jo, Vilniaus miesto senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje jau ne vienerius metus renkamos vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą.

Jų tikslas – reguliuoti transporto priemonių srautus mieste, skatinti keliones alternatyviais keliavimo būdais ir pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos būklę.

„Vietine rinkliava apmokestintų automobilių stovėjimo vietų sostinėje šiuo metu yra daugiau kaip 15 tūkstančių. Ten elektromobilių vairuotojai, turintys specialų mūsų įmonės išduotą leidimą, savo transporto priemonę gali statyti nemokamai. Kad žmones toks sprendimas iš tiesų motyvuoja, patvirtina paskutiniuoju metu didėjantis išduodamų naujų leidimų skaičius“, – teigia pašnekovas.

T.Nickus tvirtina, kad šiuo metu išduota 3900 minėtųjų leidimų (prieš metus – tik 1900).

„Toks spartus augimas mus nepaprastai džiugina. Akivaizdu, kad vairuotojai vis labiau keičia savo įpročius, atsisako taršių automobilių ir įsigyja elektra varomą transportą“, – pasakoja ekspertas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad galimybė elektromobilį mieste statyti nemokamai nėra vienintelė vairuotojus viliojanti privilegija.

Miestas skatina ekologišką transportą, kitokį judėjimą, tad A juosta (kai tai atitinkamai paženklinama) jau kuris laikas galima važiuoti ir elektromobiliams.

„Vairuotojai tai vertina itin palankiai, mat tikrąja to žodžio prasme aplenkia spūstis ir sutaupo daug brangaus laiko bei tikslą pasiekia greičiau“, – teigia pašnekovas.

Turint leidimą už elektromobilių parkavimą nereikia mokėti ir kituose didžiuose šalies miestuose, taip pat Palangoje, Šventojoje, Trakuose.

Pateikus transporto priemonės registracijos liudijimą, elektromobilių vairuotojai atleidžiami nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringos savivaldybę.

Įkrovos stotelė – kuo arčiau gyventojų

Tokį tikslą išsikėlė Vilniaus savivaldybė kartu su įmone „Susisiekimo paslaugos“, planuodama elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtrą.

Anot T.Nickaus, šiuo metu Vilniuje veikia 59 greitos krovos viešosios stotelės, o artimiausiu metu prie pagrindinių išvažiavimų iš Vilniaus turėtų atsirasti dar 5 stotelės.

„Kitais metais planuojame įrengti dar 20 vidutinės galios įkrovos stotelių, o pačią elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą tęsime iki 2030 metų“, – tvirtina T.Nickus.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu svarbiausias prioritetas – sudaryti galimybes žmonėms elektromobilius įkrauti daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose, kitaip tariant, ten, kur gyventojai neturi galimybės įkrovimo stotelių įsirengti patys, tokį plėtros planą, kur didžiausias dėmesys skiriamas tankiai apgyvendintoms teritorijoms, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

„Taip pat labai svarbu, kad tokios stotelės būtų lengvai pasiekiamos, t. y. per pirmąjį etapą mieste stotelių tinklą numatoma plėsti taip, kad įkrovos stotelė gyventojams būtų ne toliau kaip už 500 metrų. Vėliau šį atstumą ketinama sutrumpinti iki 300 metrų“, – pasakoja T.Nickus.

Elektromobilių infrastruktūros plėtra vyksta ne tik sostinėje, bet visoje Lietuvoje: iki 2030 metų visoje šalyje planuojama įrengti 60 tūkstančių elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių dešimtadalį sudarys viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos.

Iki 2025 metų šalia valstybinės reikšmės kelių turėtų būti įrengta apie 200, dar po penkerių metų (iki 2030 metų) viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų turėtų būti jau apie tūkstantį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.