Ten nuobodūs kelio ženklai tapo meno kūriniais, ir tai ne gatvės menininko nuopelnas. Taip elgiasi valdžia siekdama praskaidrinti eismo dalyviams nuotaiką.
O kokia nuotaika apima iš Lenkijos ar Latvijos atvykus į Lietuvą ir pakelėse pastebėjus švieslentes, informuojančias, kiek keliuose per metus nubausta pažeidėjų ir kiek iš jų surinkta baudų, klausti turbūt net nereikia.
Laimė, kad švieslentėse informacija tik lietuvių kalba, tad pro jas į Lietuvą įvažiuojantys užsieniečiai nekrūpčioja.
O ką lietuviai? Tokie ženklai pasienyje įrengti jau prieš keletą metų ir niekam ilgai neužkliuvo.
Švieslentę, primenančią, kad grįžo į baudėjų respubliką, pastebėjo tik vienas retai užsienyje besilankantis vairuotojas.
Esame taip įpratę prie baudų, įspėjimų, draudimų, kad įvažiavę į tėvynę akimis nebeieškome, kur dingo užrašas „Sveiki atvykę į Lietuvą!“
Kai tokia padėtis pasienyje, matyt, išskrendant nieko nebestebintų ir, tarkime, užrašas Vilniaus oro uoste, kad jame šiais metais sulaikyti, tarkim, 107 kontrabandininkai. Negūžčiotume pečiais Kauno autobusų švieslentėse vietoj stotelių pavadinimų skaitydami, kad sučiupti 1367 be bilietų važiavę zuikiai.
Įdomiausia, kad pažeidėjus skaičiuojančius ženklus pasienyje įrengė net ne Lietuvos automobilių kelių direkcija, o kelininkų įmonės, su valdžia nė nemaniusios pasitarti apie valstybės įvaizdį. Tos pačios, kurios keliuose prismaigstė tiek kelio ženklų, kad ir tuo stebiname Europą.
Tuo metu mūsų, lietuvių, ryte atėjusių darbuotis į biurą ar gamyklą, turbūt nenustebintų švieslentė, kurioje būtų išvardyta, kiek šiais metais darbuotojų atleista ar kiek jiems surašyta papeikimų.
