Tikimasi, kad nuobaudos užkirs kelią pakartotiniams KET pažeidimams bei išmokys eismo dalyvius kelyje elgtis atsakingai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų grupė siekė išaiškinti, kaip KET taisykles pažeidę bei nepažeidę vairuotojai vertina nuobaudas už įvairius pažeidimus.
Nors neretai manoma, kad už KET pažeidimus skiriamos nuobaudos turėtų paskatinti visus vairuotojus laikytis KET, ne viename užsienio mokslininkų tyrime buvo įrodyta, jog sankcijos už pažeidimus nesulaiko vairuotojų nuo rizikingo ir netinkamo elgesio bei pakartotinių pažeidimų.
Tačiau taip pat buvo nustatyta, kad taisyklių laikymąsi ir sankcijų už jų pažeidimą veiksmingumą lemia subjektyvus kiekvieno žmogaus suvokimas ir nuobaudos vertinimas: kai nuobauda (potenciali arba jau gauta) vertinama kaip griežta ir teisinga bei neišvengiama, žmonės linkę labiau paklusti ir nepažeisti taisyklių.
Todėl VDU mokslininkų grupė – dr. Rasa Markšaitytė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dr. Laura Šeibokaitė, Tadas Vadvilavičius, prof. Mark Sullman ir Renata Arlauskienė – 2021–2022 metais atliko savo tyrimą ir siekė išaiškinti, kaip KET taisykles pažeidę bei nepažeidę vairuotojai vertina nuobaudas už įvairius pažeidimus.
Pusė vairuotojų su nuobaudomis sutinka
Tiriamųjų buvo prašoma įvertinti dešimties konkrečių dabar galiojančių nuobaudų už KET pažeidimą teisingumą. Tyrime dalyvavo 1375 Lietuvos vairuotojai, iš kurių 58,3 proc. per pastaruosius metus nebuvo gavę nuobaudų už KET pažeidimus (tai reiškia, kad nebūtinai visada besilaikantys taisyklių, bet galbūt ir dalis jų pažeidę taisykles, tik nenubausti), 24,2 proc. nurodė per pastaruosius metus buvę nubausti už KET pažeidimus piniginėmis baudomis ir 17,5 proc. vairuotojų, kuriems dėl KET pažeidimų buvo atimta teisė vairuoti automobilį.
VDU mokslininkų grupės atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog apie pusė visų vairuotojų nuobaudas už KET pažeidimus vertina kaip teisingas ir adekvačias. Be to, vairuotojos moterys dažniau manė, kad nuobaudos yra teisingos arba per švelnios lyginant su vairuotojais vyrais.
Nuobaudos galėtų būti griežtesnės?
Tyrimo metu taip pat išsiskyrė ir kai kurių konkrečių nuobaudų vertinimas. Pavyzdžiui, daugiau nei 35 proc. vairuotojų manė, kad galiojančios nuobaudos už greičio viršijimą 31–50 km/h ar 51 km/h ir daugiau yra per švelnios. Anot mokslininkų, tikėtina, kad šiuos pažeidimus nemaža dalis vairuotojų laiko pakankamai rimtais, todėl ir pritartų nuobaudų už juos griežtinimui.
Daugiau nei po trečdalį tiriamųjų nurodė, jog nuobaudos už kelio ženklo ar žymėjimo nepaisymą ir naudojimąsi telefonu be laisvų rankų įrangos yra per griežtos. Mokslininkai daro prielaidą, jog dalis eismo dalyvių šiuos taisyklių pažeidimus vertina kaip mažiau reikšmingus eismo saugumui.
„Tokie rezultatai leidžia manyti, kad sankcijų už KET pažeidimus sistema turi būti diferencijuota ir subalansuota. Visų nuobaudų griežtinimas tikriausiai nėra efektyvi strategija. Kita vertus, pakankamai aišku, kad tam tikrų taisyklių svarbos eismo saugumui aiškinimas ir ženklų ar draudimų (pvz. naudotis telefonu) pavojingumo supratimo didinimas yra svarbi eismo saugumo didinimo kryptis“, – teigė dr. R. Markšaitytė.
Išsiskyrė dvi nuomonės
Anot jos, dar vienas įdomus gautas rezultatas yra tai, kad už pažeidimus nebausti vairuotojai nuobaudas vertino kaip labiausiai teisingas, o už pažeidimus nubausti vairuotojai – kaip labiau per griežtas. Be to, teisės vairuoti atėmimu bausti vairuotojai nuobaudas vertino kaip labiausiai per griežtas lyginant su kitais.
„Ypač šis skirtumas tapo ryškus, kai buvo prašoma įvertinti paskutinės gautos nuobaudos teisingumą: maždaug trečdalis vairuotojų nurodė, kad piniginė bauda buvo per griežta ir net 56 proc. netekusiųjų teisės vairuoti manė, kad jų gauta sankcija yra per griežta.
Taigi, vairuotojai savo kailiu išbandę sankcijas už pažeidimą, jaučiasi šiek tiek per stipriai nubausti ir dėl to nuobauda jiems gali tapti ne tokia efektyvi, kaip tikėtasi. Todėl siekiant paskatinti nubaustą žmogų permąstyti savo elgesį ateityje, vien nuobaudos paskyrimas yra nepakankamas. Gali būti, kad taisykles pažeidžiantys vairuotojai neturi įgūdžių, kaip kontroliuoti savo elgesį“, – dėstė dr. R. Markšaitytė.
VDU mokslininkų grupės manymu, eismo saugumu besirūpinančios institucijos galėtų prisidėti prie visuomenės supratimo didinimo – taisyklių ir sankcijų už jų pažeidimą sistema visų pirma siekiama užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
VDU mokslininkų grupės tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, mokslinio projekto Nr. S-GEV-21–1.
