Nesenos kraupios nelaimės įvyko vairuotojams pavojingai manevruojant, išvažiuojant į priešingą eismo juostą, viršijant greitį. Išaiškėjo, kad abiejų avarijų kaltininkai buvo daug kartų už eismo taisyklių pažeidimus bausti vairuotojai.
Psichologė Laura Zabilienė teigia, jog svarbiausia, kad vairuotojas būtų atsakingas.
„Vairuotojas turi būti sąmoningas, atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus, dalyvaujančius eisme, suvokti, kad jo elgesys gali paveikti ir kitus eismo dalyvius“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo psichologė Laura Zabilienė.
Po tragiškų avarijų Kelių policijos vadovai rengia dar daugiau reidų, kurių metu tikrina greitį ir vairuotojų blaivumą. Dar daugiau – žada, jog gali nelikti greičio matuoklių taikomos tolerancijos už menkai viršytą greitį.
„Kelių eismo taisyklės (KET) nenumato jokios tolerancijos greičio mėgėjams. Greičio matavimo įrenginiai veikia pagal įvairius algoritmus, priklausomai nuo to, kur jie įrengti, kokie transporto srautai, bet KET nenumato jokios tolerancijos“, – teigė Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
„Pagal fizikinius dėsnius – kuo didesnis greitis, tuo ir pasekmės bus didesnės. Mažinant greitį, važiuojant leistinu saugiu greičiu, net įvykus eismo įvykiui, pasekmės bus mažesnės“, – kalbėjo Justas Petrauskas, Transporto saugos administracijos vyresnysis patarėjas.
Avarines situacijas sukelia ir vairuotojai, kalbantys telefonu, naršantys internete.
„Mokslininkai išskiria kelis psichologinius aspektus. Pirma, savikontrolė – kaip mes sugebame kontroliuoti savo emocijas, įpročius ir mintis. Tai gali būti įprotis valgyti ar kalbėti telefonu vairuojant.
Susierzinimas, jeigu kas nors pasielgia ne taip, kaip nori, dėmesio koncentracijos stoka taip pat labai susijusi su savikontrole“, – aiškino psichologė L.Zabilienė.
KET pažeidėjams tam tikrais atvejais gali būti numatyta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas.
