„Šiuo metu įstatymais greičio matuoklių įrengimas nėra reglamentuojamas, o sprendimus dėl jų diegimo priima AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), kuris savo patvirtintoje metodikoje nustato ir kelių ruožų prioritetinės eilės dėl vidutinio greičio matuoklių diegimo kriterijus.
Tokia praktika, kai LAKD pati nustato kriterijus dėl vidutinio greičio matuoklių statymo būtinumo bei pati priima sprendimus dėl jų įgyvendinimo, pati juos įgyvendina, yra ydinga, prieštarauja pagrindiniams kontrolės principams.
Ta pati institucija negali objektyviai įvertinti įrengimo būtinumo, kadangi pagal įstatymu nustatytą metodiką dalis nuo surinktų baudų tenka šios įstaigos vykdomų priemonių finansavimui.
Todėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad greičio matuoklių įrengimo tvarką priimtų Vyriausybė“, – rašoma Seimo išplatintame pranešime.
M. Skritulsko siūlomos įstatymo pataisos taip pat numato, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negali būti ilgesnis nei 10 kilometrų, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje: vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5.
Automagistralių atveju įstatymo projektas numato pareigą pirmiausia investuoti į kelio dangos saugumą ir eismo saugumo priemones (pavyzdžiui, tvoros, apsaugančios nuo laukinių gyvūnų, ir pan.) ir tik jei įgyvendinus šias priemones nesumažėja eismo įvykių skaičius, galima įrengti vidutinio greičio matuoklius. M. Skritulsko teigimu, šios nuostatos paskatins LAKD investuoti į realias saugumo priemones ir nesitenkinti prevencinėmis.
Pažymėtina, kad priimant sprendimus dėl vidutinio greičio matuoklių įrengimo privaloma vertinti ne tik eismo saugumo rizikas, bet ir rizikas, keliančias pavojus asmenų privatumui.
